- A
- ā 1
- ā 2
- ā- 1
- a- 2
- a. d.
- AAA
- ab
- ab-
- abāctor
- abāctus 1
- abāctus 2
- abaculus
- abacus
- ābaeto
- abaliēnātio
- abaliēnātus
- abaliēno
- abaliud
- abamita
- abante 1
- abante 2
- Abantēus
- Abantiadēs
- Abantias
- Abantius
- Abās
- abavia
- abavunculus
- abavus
- abbās
- abbātia
- abbātissa
- abbreviātio
- abbrevio
- Abdēra
- Abdērītānus
- Abdērītēs
- abdicātio
- abdicātīvus
- abdico 1
- abdīco 2
- abdidī
- abditē
- abditīvus
- abditum
- abditus
- abdīxī
- abdo
- abdōmen
- abdūco
- abductio
- abdūxī
- >>
- abdicāti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLBA (5)
- Sirvydas 1642
-
Wyrzeczenie ſię czego. Abdicatio. atſiźadeimas.
-
- Jokantas 1936
- abdicātio, ōnis f [1. abdico] atsistatydinimas dictaturae L.
- Kuzavinis 2007
- abdicāti|o, ōnis f [1. abdico] 1. atsisãkymas, atsižadė́jimas, išsižadė́jimas; atsistatýdinimas (dictātūrae L);2. téisių atėmìmas, panaikìnimas Se; ~o hērēditātis Dig paveldė́jimo téisių atėmìmas
- abdicāti|o, ōnis f [1. abdico]