- Conōn
- cōnōpeum
- cōnōpium
- cōnor
- conp-
- conquassātio
- conquasso
- conqueror
- conquestio
- conquestus 1
- conquestus 2
- conquiēsco
- conquinīsco
- conquīro
- conquīsīte
- conquīsītio
- conquīsītor
- conquīsītus
- conquīsīvī
- conquīstor
- conr-
- cōnsaepio
- cōnsaeptum
- cōnsalūtātio
- cōnsalūto
- cōnsānēsco
- cōnsanguinea
- cōnsanguineus 1
- cōnsanguineus 2
- cōnsanguinitās
- cōnsāno
- cōnsānuī
- cōnsarcino
- cōnsarcio
- cōnsaucio
- cōnsāvio
- cōnsāvior
- cōnscelerātus 1
- cōnscelerātus 2
- cōnscelero
- cōnscendo
- cōnscēnsio
- cōnscēnsus
- cōnscidī
- cōnscientia
- cōnscindo
- cōnscio
- cōnscīsco
- cōnscissus
- cōnscītus
- >>
- 1. cōnsci|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBB (3)
- Jokantas 1936
cōn-scius 3 [iš scio, kaip ne-scius, in-scius] a) žinąs drauge su kuo apie ką alicui facinoris S; c. facinori alicuius žinąs apie keno nusikaltimą; su gen. meorum studiorum; su dat. mendacio; c. quae gerantur ž. kas dedasi; subst. conscius ir conscia bendrininkas (-ė) c. coniurationis.b) conscius sibi žinąs apie save nullius iniuriae sibi c; *Ulixes quaerere conscius arma; c. sum me nunquam fuisse aš žinau apie save, kad... ; mens conscia recti gryna sąžinė.
- Kuzavinis 2007
- 1. cōnsci|us, a, um adj. [cōnscio] 1. žìnantis draugè sù kuõ, informúotas; ~us conjūrātiōnis C žìnantis apiẽ sukilìmą;2. žìnantis apiẽ savè; nūllīus culpae sibi ~us C nežìnantis jokiõs sàvo kaltė̃s; mēns (sibi) ~a rectī V, O grynà (švarì) są́žinė; ~us rubor Ct paraudìmas ìš gė́dos
- 1. cōnsci|us, a, um adj. [cōnscio]
