- vestīgium
- vestīgo
- vestīmentum
- Vestīnī
- Vestīnus 1
- Vestīnus 2
- vestio
- vestiplica
- vestis
- vestītor
- vestītus 1
- vestītus 2
- vestrās
- vestrī
- vestrum
- Vesulus
- Vesuvīnus
- Vesuvius
- vetera
- Vetera
- veterāmenta
- veterāmentārius
- veterānus 1
- veterānus 2
- veterāria
- veterārium
- veterārius
- veterāsco
- veterātor
- veterātōriē
- veterātōrius
- veterātrīx
- veterātus
- veterāvī
- veterēs
- veterētum
- veterīna
- veterīnae
- veterināria
- veterinārius 1
- veterinārius 2
- veterīnus
- veternōsitās
- veternōsus
- veternus 1
- veternus 2
- vetero
- vetitum
- vetitus
- veto
- << >>
- Vestāli|a, um n
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (balsinis tipas), niekatroji, tikrinis. Skiemenys: LLBB (4)
- Jokantas 1936
Vesta, ae f [ἑστία „židinys“] namų židinio bei ugnies, namų buities apskritai ir doro šeimyninio gyvenimo deivė; šventoji ugnis degė jos apskritoje šventovėje, Palatino pakalnėje, be paliovos vaidilučių palaikoma vyriausiojo pontifiko (pontifex maximus) priežiūroje; todėl *Vestae sacerdos; *V. Iliaca nes Enejus Vestos garbinimą iš Trojos įvedęs į Italiją; trop. Vestos šventovė, taip pat šventoji ugnis; iš čia Vestālis, e a) Vestos virgo Vestalis ir subst. Vestālis, is f Vestos vaidilutė, vestalė; jų buvo 4, paskiau 6, turėjo gyventi skaistybėje ir būti deivės tarnyboje 30 metų; subst. Vestālia, ium n Vestos Šventė birželio 9 d.b) vestalės, vaidilutės *oculi.
- Kuzavinis 2007
- Vestāli|a, um n [Vesta] Vestãlijos, Vestos šventė (birželio 9 d.) Vr