- dissors
- dissuādeo
- dissuāsio
- dissuāsor
- dissuāsōrius
- dissuāsus
- dissuī
- dissulto
- dissultus
- dissuo
- dissupo
- dissūtus
- distābēsco
- distaedet
- distantia
- distendo
- distentio
- distentus 1
- distentus 2
- distentus 3
- distermino
- distichon
- distīnctē
- distīnctio
- distīnctīvus
- distīnctus 1
- distīnctus 2
- distineo
- distinguo
- distinuī
- distīnxī
- disto
- distorqueo
- distortio
- distortor
- distortus
- distractio
- distractus
- distraho
- distribuo
- distribūtē
- distribūtio
- distribūtīvus
- distribūtor
- distribūtus
- districtio
- districtus 1
- districtus 2
- distringo
- distulī
- << >>
- dissolūtē
- Prieveiksmis. Skiemenys: LBLL (4)
- Jokantas 1936
dissolūtus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [ptc. iš dissolvo] 1) pairas, pairęs, atsipalaidavęs, palaidas navigium iškleręs, sutrankytas.2) trop.a) apie kalbą: nesusietas, be sąryšio, palaidas genus orationis, oratio.b) apie būdą:α) abejingas, apsileidęs, be energijos, flegmatiškas in periculis; in re familiari; tam dissoluto animo esse.β) lengvabūdis, lengvapėdis, vėjavaikis, pasileidęs, ištvirkęs dissolutus morum; d. in omnem lasciviam atsidavęs visokioms paleistuvystėms; est dissoluti c. inf.
- Kuzavinis 2007
- dissolūtē adv. [dissolūtus] 1. pairaĩ, palaidaĩ, bè rỹšio (dīcere C); netvarkìngai, nerūpestìngai (facere C);2. lengvabū̃diškai, lengvapė̃diškai, vė́javaikiškai C;3. gram. bè jungtùkų, bè jungiamų̃jų žõdžių C
- dissolūtē adv. [dissolūtus]
