- impingo
- impio
- impium
- impius 1
- impius 2
- implācābilis
- implācābilitās
- implācābiliter
- implācātus
- implacidus
- implānus
- implecto
- impleo
- implētor
- implexī
- implexus 1
- implexus 2
- implicāmentum
- implicātio
- implicātus
- implicīscor
- implicitē
- implicito
- implicitus
- implico
- implōrābilis
- implōrātio
- implōro
- implumbo
- implūmis
- impluo
- impluvia
- impluviātus
- impluvium
- impoenitēns
- impoenitentia
- impolītē
- impolītia
- impolītus
- impollūtus
- impōno
- imporco
- importābilis
- importāticius
- importo
- importūnē
- importūnitās
- importūnus
- importuōsus
- impos
- << >>
- impert|io, īre, īvī (iī), ītum
- Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
- Susiję: impartio; impertior
- Jokantas 1936
im-pertio 4 ir im-pertior 4 TPh [pars] a) paskirti, suteikti alicui aliquid; partem oneris; tempus cogitationi sunaudoti; meum laborem hominum periculis sublevandis impertio; alicui salutem prašyti sveikinti; mediocribus multis civitatem in Graecia homines impertiebant; se talem alicui pasirodyti.b) aprūpinti aliquem aliqua re; doctrinis, quibus aetas puerilis impertiri debet N supažindinti.
- Kuzavinis 2007
- impert|io, īre, īvī (iī), ītum vt [1. in + partio] 1. paskìrti, suteĩkti (alicuī aliquid C); atidúoti, pérduoti (partem oneris alicuī C); ~īre tempus cōgitātiōnī C paskìrti laĩką mą̃stymui; ~īre alicuī salūtem C pérduoti kám svéikinimą; ~īre vēniam Ap bū́ti atlaidžiám;2. aprū́pinti (aliquem aliquā rē C); ~īre aliquem doctrīnīs N supažìndinti ką̃ sù mókslais; ~īre aliquem ōsculō Su pabučiúoti ką̃
- impert|io, īre, īvī (iī), ītum vt [1. in + partio]
