- dēnique
- dēnōminātio
- dēnōminātīvus
- dēnōmino
- dēnōrmis
- dēnōrmo
- dēnotātio
- dēnotātus 1
- dēnotātus 2
- dēnoto
- dēns
- dēnsātio
- dēnsē
- Dēnsēlētae
- dēnseo
- dēnsitās
- dēnso
- dēnsus
- dentālia
- dentātus
- dentex
- Denthaliās
- Denthēlētī
- denticulātus
- denticulus
- dentifer
- dentifricium
- dentilegus
- dentio
- dentiscalpium
- dentītio
- dēnūbo
- dēnūdātio
- dēnūdo
- dēnumerātio
- dēnumero
- dēnūntiātio
- dēnūntiātīvus
- dēnūntio
- dēnuō
- Dēō
- Dēōis
- Dēōius
- deonero
- deoperio
- deorsum
- deorsus
- deōsculor
- dēpacīscor
- dēparcus
- dēpāsco
- dēpāscor
- dēpāstio
- dēpāstus
- dēpaupero
- dēpāvī
- dēpecīscor
- dēpecto
- dēpecūlātor
- dēpecūlātus
- dēpecūlor
- dēpello
- dēpendeo
- dēpendo
- dēpendulus
- dēpēnsus
- dēperdidī
- dēperditus
- dēperdo
- dēpereo
- dēpēxī
- dēpexus
- dēpictus
- dēpilis
- dēpilo
- dēpingo
- dēplango
- dēplanto
- dēplānxī
- dēpleo
- dēplexus
- dēplōrātio
- dēplōro
- dēplūmis
- dēpluo
- dēpolio
- dēpōno
- dēpoposcī
- dēpopulātio
- dēpopulātor
- dēpopulo
- dēpopulor
- dēportātio
- dēporto
- dēposco
- dēpositārius
- dēpositio
- dēpositor
- dēpositum
- dēpositus
- dēpostulo
- >>
- dēposit|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBBB (4)
- Susiję: dēpōno; dēposuī
- Daukantas 1838
Depos[i]tus, a, um, nu depono. Deposito luct[u], szîrdgîłou praeiùs.
- Jokantas 1936
dē-pōno, posuī, positum 3 1)a) padėti lecticam, sarcinas, arma L; arma in contubernio; librum de manibus; onera iumentis nuimti; onus naturae Ph pagimdyti.b) trop. atidėti į šalį, mesti, atsisakyti, liautis *bellum; totam gloriam abicere atque d.; curas doloresque užmiršti; memoriam alicuius rei ir aliquid ex memoria užmiršti; magistratum, imperium, provinciam; triumphum L nepriimti.2)a) patalpinti, padėti saugioje vietoje, duoti saugoti apud aliquem aurum P; liberes, uxores suaque omnia in silvis; †testamentum apud aliquem; amphoras in templo Dianae N; †subst. dēpositum, ī n patikėtas turtas.b) trop. patikėti ius populi Romani in vestra fide ac religione depono.3) ptc. dēpositus 3 ligonis be vilties, mirštąs, miręs (marinamus ligonius nuimdavo nuo lovos ir dėdavo ant žemės); trop. rei publicae pars.
- Kuzavinis 2007
- dēposit|us, a, um 1. part. perf. iš dēpōno;2. adj. mìrštantis; mìręs, paláidotas V, O, Pt
- dēposit|us, a, um
