Kazimieras Kuzavinis. Lotynų-lietuvių kalbų žodynas. Dictionarium Latino-Lituanicum. 2007
Kazimieras Kuzavinis (1927–2006)
Kazimieras Kuzavinis studijavo klasikinę filologiją Vilniaus universitete (1947–1952), dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete (1954–2000), parašė knygas Prūsų kalba (1964), Lietuvių vardų etimologinis žodynas (1971; kartu su Broniu Savukynu), Lietuvių vardų kilmės žodynas (1987, 2005; kartu su Broniu Savukynu), Lotynų-lietuvių kalbų žodynas (1996, 2007), Lotyniški posakiai ir sparnuoti žodžiai (2005), lotynų kalbos vadovėlį Elementa Latīna (1978, 1986, 1997, 2010; kartu su Jonu Dumčiumi ir Ričardu Mironu).
Lotynų-lietuvių kalbų žodynas. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
Kazimiero Kuzavinio žodynas yra didžiausias šiuo metu egzistuojantis lotynų kalbos žodynas, parašytas lietuvių kalba.
Pastebėtos korektūros klaidos skaitmeniniame žodyno tekste ištaisytos be specialių pažymėjimų.
Žodyno santrumpos išskleidžiamos remiantis spausdintame leidinyje pateiktu santrumpų sąrašu; kai kurių santrumpų pateikimas ir išskleidimas patikslintas.
Žodyne žymimi lotyniškų balsių ilgumai visuose žodžiuose (ne tik antraštiniuose) ir visuose skiemenyse (ne tik priešpaskutiniuose ir ne tik atviruose).
Lotyniškų žodžių rašyboje vartojama raidė j.
Lietuviški žodžiai rašomi su kirčio ženklais.
Veiksmažodžių pagrindinės formos išvardinamos ne tradicine, o specifine tvarka: praesens, infinitivus; perfectum, supinum, pavyzdžiui: scrīb|o, ere; scrīpsī, scrīptum. Veiksmažodžio asmenuotės numeris nenurodomas, nes asmenuotė akivaizdi iš pagrindinių formų. Jei veiksmažodis neturi kurios nors formos, jos nebuvimas brūkšniu ar kitaip nežymimas.
Jei veiksmažodis turi priešdėlį, vardijant formas jis nebekartojamas, pavyzdžiui: dēscrīb|o, ere; scrīpsī, scrīptum. Tai reikia suprasti dēscrībo, dēscrībere; dēscrīpsī, dēscrīptum. Priešdėlis kartojamas tik tose veiksmažodžių formose, kur jis keičiasi, pavyzdžiui affer|o, re; attulī, allātum.