Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • Gallic|us, a, um
  • Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBB (3)
  • Sirvydas 1642
    • Fráncá, Lichen, enis, morbus Gallicus, lues venerea. Bruntay.
  • Jokantas 1936
    • Gallī, ōrum m didelė ir galinga keltų tauta, pradžioje gyvenusi tarp Reino ir Garonos; sing. Gallus, ī m galas, Galla, ae f galė. Iš čia
      1) Gallia, ae f Galija, kuri Cezario laikais buvo skirstoma į
      a) Gallia cisalpina arba citerior (kitaip Gallia togata) šiaurinėje Italijoje ir į
      b) Gallia transalpina arba ulterior dabartinėje Prancūzijoje ir Belgijoje; ją Cezaris savo ruožtu skirstė į
      α) Aquitania (paskiau Gallia Aquitanica).
      β) Belgium (paskiau Gallia Belgica) ir
      γ) Gallia siauresne prasme (prie imperatorių Gallia Lugdunensis), neskaitant 121 pr. Kr. romėnų užkariautos Gallia Provincia arba ties. Provincia (Provence, paskiau Gallia Narbonensis); užtat pl. Galliae = Gallia transalpina.
      2) Gallicus 3 Galijos ager arba provincia — dalis Umbrijos; subst. gallica, ae f Galijoje vartojama vyriška sandalija, kaliošas.
      3) Gallicānus 3 iš Umbrijos (cnf. ager Gallicus) legiones.
    • 3. Gallus, ī m
      a) upė Frigijoje; iš čia Gallicus 3 = Frigijos, Trojos.
      b) Kybelės žynys, papr. pl. Gallī, ōrum m; iš čia Gallicus 3 galų *turba Izidės žynių, nes jų apeigos buvo panašios į Kybelės žynių apeigas.
  • Kuzavinis 2007
    • Gallic|us, a, um adj. [Gallia] gãlų, Gãlijos; ~a prōvincia Su gãlų provìncija (Umbrijos dalis)