- harēn-
- Hariī
- hariola
- hariolātio
- hariolor
- hariolus
- harmonia
- Harmonia
- harmonicus
- harpago 1
- harpago 2
- harpax
- harpē
- Harpocratēs
- Harpyia
- Harūdēs
- harundifer
- harundināceus
- harundinētum
- harundineus
- harundinōsus
- harundo
- haruspex
- haruspica
- haruspicīna
- haruspicīnus
- haruspicium
- Hasdrubal
- hasta
- hastārium
- hastātus 1
- hastātus 2
- hastīle
- hastula
- hau 1
- hau 2
- haud
- hauddum
- haudquāquam
- haurio
- hauritorium
- hausī
- haustor
- haustrum
- haustus 1
- haustus 2
- havē
- hebdomada
- hebdomadātim
- hebdomas
- Hebē
- hebeo
- hebes
- hebēsco
- hebetātio
- hebeto
- hebetūdo
- Hebraeī
- Hebraeus
- Hebraicus
- Hebrēicus
- Hebrus
- Hecatē
- Hecatēis
- Hecatēius
- hecatombē
- hecatompolis
- Hecatompylos
- Hector
- Hectoreus
- Hecuba
- hedera
- hederātus
- hederiger
- hederōsus
- hēdychrum
- hēdysma
- hei
- heia
- heic
- hejul-
- helciārius
- helcium
- Helena
- helenium
- Helenus
- Hēli
- Hēliades
- hēlianthus
- helica
- Helicāōn
- Helicāonius
- Helicē
- Helicōn
- Helicōniades
- Helicōnides
- Helicōnius
- hēliocamīnus
- Hēliopolis
- Hēliopolītae
- hēlios
- >>
- Heb|ē, ēs f
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (graikiška), moteriškoji, tikrinis. Skiemenys: BL (2)
- Jokantas 1936
Hēbē, ēs f [Ἥβη] jaunystės deivė, Jupiterio ir Junonos duktė, dievų tarnautoja, paduodanti jiems nektarą, vėliau Herkulio žmona.
- Kuzavinis 2007
- Heb|ē, ēs f [gr.] Hèbė, jaunystės deivė, Jupiterio ir Junonos duktė, dievų tarpininkė, Ct, O