- petulcus
- petulus
- peucedanum
- Peucetia
- Peucetius
- pexātus
- pēxī
- pexitās
- pexus
- Phaeācēs
- Phaeācia
- Phaeācius
- Phaeācus
- Phaeāx
- phaecasia
- phaecasiātus
- phaecasium
- Phaedōn
- Phaedra
- Phaedrus
- phaenomenon
- Phaestias
- Phaestius
- Phaestum
- Phaëthōn
- Phaëthontis
- Phaëthūsa
- Phaëtontēus
- Phaëtontiades
- phagedaena
- phago
- phalanga
- phalangītae
- phalangium
- Phalanthus
- phalanx
- Phalara
- phalārica
- Phalaris
- Phalēra
- phalerae
- phalerātus
- Phalēreus
- Phalēricus
- Phalērum
- phallus
- Phanae
- Phanaeus
- phantasia
- phantasma
- << >>
- Phaëth|ōn, ontis m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: BBL (3)
- Jokantas 1936
Phaëthō(n), ōntis m [Φαέθων „šviečiąs“] a) saulės dievo epitetas.b) saulės sūnus, kurs bemėgindamas saulės vežimą valdyti žuvo; iš čia Phaëthontēus 3 Faetonto, Phaëthontiades, um f F-to sesers, Phaëthontis, idis f Faetonto *volucris.
- Kuzavinis 2007
- Phaëth|ōn, ontis m [gr. «šviẽčiantysis»] Faetòntas, saulės dievo Helijo ir nimfos Klimenės sūnus, nesuvaldęs ugninį saulės vežimą traukiančių sparnuotų žirgų ir vos nesudeginęs žemės; už tai buvęs Dzeuso nutrenktas žaibu ir nukrito į Eridano upę, O