- testimōniālis
- testimōnium
- testis 1
- testis 2
- testor
- testū
- testūdinātus
- testūdineus
- testūdo
- testula
- testum
- tetanicus
- tetanus
- tetendī
- tēter
- Tēthȳs
- tetigī
- tetrachmum
- tetrachordon
- tetrachordos
- tetragōnum
- tetrameter
- tetrāns
- tetrao
- tetrarchēs
- tetrarchia
- tetrasticha
- tetrastrophī
- tetrastrophos
- tetrastȳlon
- tetrastȳlos
- tetrax
- Tetrica
- tetricus
- tetrinnio
- tetrissito
- Teucer
- Teucrī
- Teucria
- Teucrius
- Teucrus 1
- Teucrus 2
- Teus
- Teutatēs
- Teuthrantēus
- Teuthrantius
- Teuthrās
- Teutoburgiēnsis saltus
- Teutonēs
- Teutonī
- Teutonicus
- tēxī
- texo
- textile
- textilis
- textor
- textōrius
- textrīcula
- textrīna
- textrīnum
- textrīnus
- textrīx
- textum
- textūra
- textus 1
- textus 2
- texuī
- Thāis
- Thala
- thalamus
- thalassicus
- Thalēa
- Thalēs
- Thalīa
- thallus
- Thamyrās
- Thapsacus
- Thapsitānī
- Thapsus
- Thasiī
- Thasius
- Thasus
- Thaumantēus
- Thaumantias
- Thaumantis
- Thaumās
- thaumatūrgus
- theatrālis
- theātrum
- Thēbae
- Thēbaicus
- Thēbais
- Thēbāna
- Thēbānī
- Thēbānus
- thēca
- Thelxinoē
- thema
- Themis
- Themiscȳra
- Themista
- >>
- Teutonic|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBBB (4)
- Jokantas 1936
Teutonī, ōrum ir Teutonēs, um m germanų kilmės tauta, kuri drauge su kimbrais 113 pr. Kr. buvo įsiveržusi į Romos valstybę; iš čia †Teutonicus 3 teutonų.
- Kuzavinis 2007
- Teutonic|us, a, um adj. [Teutonī] teutònų; prk. germãnų P, Lcn; vid. vókiečių