adjicio

adjic|io, ere; jēcī, jectum
Veiksmažodis, mišrioji asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
Susiję: adjēcī; adjectus 1

Sirvydas 1642
- poddáię co komu, Subijcio, adijcio, mancipo aliquid alicui. Paduomi.
- przydáię, Addo, adijcio, ſubiungo. priduomi.
- Przyśiewam, Adijcio ſemen aruo, aſſero. priſeiu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- ad-icio, iēcī, iectum 3 [iacio] su ad arba dat.
  a) primesti į kur, prie ko, į ką cohortes non longius aberant, quam quo telum adici posset; voces auribus alicuius adiectae kurie pasiekė keno ausis.
  
  b) trop. mesti, kreipti oculos ad bona alicuius; oculum hereditati; animum ad consilium arba consilio L.
  
  c) primesti, pridėti †mille talenta ex praeda; huic (flamini) duos flamines adiecit; per varžytynes: supra adiecit Aeschrio daugiau pasiūlė; kalboje: adiciunt miracula huic pugnae L; adiecerunt etiam, ut socii convenirent L; †adiecto trepidam sibi vitam (esse) pridėjęs, kad; *†adice pridėk prie to.

Kuzavinis 2007
- adjic|io, ere; jēcī, jectum vt [ad + jacio]
  1. primèsti, pridė́ti, prijùngti (aliquid alicuī ar ad aliquid); pripìlti (sextāriō aquae dodrantem mellis Co); supìlti (olīvās in vās Co); ~ ere aggerem ad mūnītiōnem Cs supìlti pýlimą ikì tvirtõvės;
  
  2. prk.
  
  1) pridė́ti, padìdinti; padarýti; ~ere aggeri lātitūdinem CR paplãtinti pýlimą; ~ere celeritātī Ce pagreĩtinti; ~ere vulnera corporis T sužeĩsti kū́ną;
  
  2) (per varžytynes) daugiaũ (pa)siū́lyti; ~ere pretium Dig (pa)kélti káiną;
  
  3) (kalbant) pridùrti, dár ką̃ nórs pasakýti; num quid ego ~iam? P nègi àš ką̃ nórs bepridùrsiu?;
  
  4) įkvė̃pti; ~ere animōs juvenī O įkvė̃pti jaunuõliui drąsõs;
  
  3. numèsti, nusvíesti ikì kur̃ (tēlum Cs); užmèsti, užkabìnti (fūnium laqueōs CR);
  
  4. prk. mèsti, kreĩpti; ~ere oculōs C mèsti žvil̃gsnį, kreĩpti akìs; ~ere animum T (at)kreĩpti dė̃mesį; tū dictīs ~e mentem O atidžiaĩ klausýk
- adicio = adjicio