- adjūdicātio
- adjūdico
- adjūero
- adjugo
- adjūmentum
- adjūncta
- adjūnctio
- adjūnctīvus
- adjūnctor
- adjūnctum
- adjūnctus
- adjungo
- adjūrāmentum
- adjūrātio
- adjūro
- adjūtābilis
- adjūto
- adjūtor
- adjūtōrium
- adjūtrīx
- adjūtus
- adjuvo
- adl-
- Admagetobriga
- admarīnus
- admātūro
- admemorātio
- admeo
- admētior
- Admētus
- admigro
- adminiculātio
- adminiculātor
- adminiculo
- adminiculor
- adminiculum
- administer
- administra
- administrātio
- administrātiōnēs
- administrātiuncula
- administrātīvus
- administrātor
- administrātōrius 1
- administrātōrius 2
- administro
- admīrābilis
- admīrābilitās
- admīrābiliter
- admīrandus
- admīrātio
- admīrātivus
- admīrātor
- admīror
- admisceo
- admīsī
- admissārius 1
- admissārius 2
- admissio
- admissor
- admissum
- admissūra
- admissus 1
- admissus 2
- admistus
- admitto
- admixtio
- admixtus
- admoderor
- admodulor
- admodum
- admoenio
- admōlior
- admomordī
- admoneo
- admonita
- admonitio
- admonitor
- admonitōrium
- admonitrīx
- admonitum
- admonitus 1
- admonitus 2
- admonuī
- admordeo
- admorsus 1
- admorsus 2
- admōtio
- admoveo
- admūgio
- admulceo
- admūnio
- admūnītio
- admurmurātio
- admurmuro
- admutilo
- adn-
- adoleo
- adolēscēns 1
- adolēscēns 2
- adolēscentia
- >>
- admīrāti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLLBA (5)
- Jokantas 1936
admīrātio, ōnīs f [admiror]
a) stebėjimasis, gėrėjimasis, grožėjimasis, garsiavimasis, taip pat nustebimas summam hominum admirationem excitabat; inicere cuivis admirationem sui N; a. habere, excitare stebinti; admiratione affici būti nustebusiam, nustebti; a. sententiae ancipitis; fit clamor et a. populi; aliquem admiratione defigere L; alicui maximam admirationem movere.b) trop. kas nustebimą kelia, nuostabus dalykas est etiam admiratio nonnulla in bestiis aquatilibus.
- Kuzavinis 2007
- admīrāti|o, ōnis f [admīror] 1. nustebìmas, núostaba; ~ōnem excitāre (movēre, habēre) C kélti núostabą, stẽbinti; ~ōne afficī C bū́ti nustẽbusiam, nustèbti; ~ōne stupidus Ap apstul̃bęs ìš nustebìmo;2. stebė́jimasis; susižavė́jimas, žavė́jimasis, gėrė́jimasis, grožė́jimasis, mė́gavimasis; clāmōrēs et ~ōnēs C áikčiojimas ìš susižavė́jimo;3. prk. nuostabùs dalỹkas, nuostabýbė, keistýbė, keistùmas; ~o nōnnūlla in bēstiīs aquātilibus C kažką̃ nuostabaũs tùri vandeñs gyvū̃nai
- admīrāti|o, ōnis f [admīror]