admitto

admitt|o, ere; mīsī, missum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: admīsī; admissus 1

Sirvydas 1642
- Grzeſzę, Pecco, delinquo, admitto noxam, delictum, culpam, committo facinus, obſtringo me ſcelere, incurro in crimen. Nuſidemi, praſtoiu, praźingiu, daſiłeydźiu piktibes, impuołu kałten.
- Przypuſzczam. Admitto. priłeydźiu.

Daukantas 1838
- Admitto, is, si, ssum, tere, prileidù, nusidedù, nukałstù.

Jokantas 1936
- ad-mitto, mīsī, missum 3 (sync. inf. perf. admisse P).
  a) duoti valią, paleisti equo admisso in mediam aciem Latinorum irruebat paleidęs arklį šuoliais; comae admissae paleisti plaukai; aquae admissae šniokščiančios bangos; trop. res semel admissa coerceri non potest.
  
  b) leisti, prileisti, įleisti a. aliquem domum ad se; lucem in thalamos; aliquid in animum imti ką į širdį; aliquid ad aures išklausyti; ad colloquium, consilium leisti dalyvauti; horum in numerum; *Jovis arcanis. Paukščių būrimuose: aves admittunt leidžia, velija, lemia gera.
  
  c) trop. padaryti nusikalstamą darbą, nusikalsti, nusidėti scelus, facinus, flagitium, fraudem capitalem (su ir be in se); quantum in se facinus admisisset, intellegebant.

Kuzavinis 2007
- admitt|o, ere; mīsī, missum vt [ad + mitto]
  1. (pri)léisti, įléisti (in cūriam Su); ~ere aliquid ad cōnsilium C léisti kám dalyváuti pasitarimè; ~ere lūcem in thalamōs O įléisti šviesõs į̃ kam̃barius;
  
  2. prk. įsiléisti, (pri)im̃ti; ~ere aliquid in animum L im̃ti ką̃ į̃ šìrdį; ~ere aliquid ad aurēs L išklausýti;
  
  3. paléisti, dúoti vãlią; ~ere equōs in hostem L léisti šúoliais árklius į̃ príešą; admissō passū O sparčiù žingsniù; ◊ rēs semel admissa reprimī nōn potest C taĩ, kàs kar̃tą pradė́ta, negãli bū́ti nutráukta;
  
  4. prk.
  
  1) padarýti, įvýkdyti; ~ere facinus in sē C pačiám padarýti nusikaltìmą; ~ere scelus Pt nusikal̃sti;
  
  2) (nu)kreĩpti; ~ere oculōs caelō LJ žvel̃gti į̃ dañgų;
  
  5. relig. gẽra lémti; avēs ~unt L auspìcijos (būrìmas ìš paũkščių) ródo sė̃kmę;
  
  6. (su)ker̃gti (arietēs ovibus Co)