aequitās

aequit|ās, ātis f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBL (3)

Sirvydas 1642
- ſłuſz, ſłuſzność, Æquũ eſt, æquitas cauſæ. Pridera, pridereimas.
- ſpráwiedliwość, Iuſtitia, æquitas Teyſibe.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- aequitas, ātis f [aequus]
  a) lygumas loci; †membrorum simetrija.
  
  b) dvasios pusiausvira, ramumas, kantrybė, lygumas, abejingumas, lėtumas animi equitate plebem continere; litterae plenissimae humanitatis et aequitatis.
  
  c)
  
  α) lygybė prieš įstatymus.
  
  β) teisingumas, nuosaikumas altera est iustitutiae pars aequitas; in omni iure civili aequitatem reliquerunt, verba ipsa tenuerunt; pro aequitate contra ius dicere; belli aequitas karo teisė; aequitas humana žmogaus teisė (prieš. divina religio); conditionum; taip pat: teisingumo jausmas aequitatem praetoris attendite.

Kuzavinis 2007
- aequit|ās, ātis f [aequus]
  1. lygùmas (locī bH);
  
  2. tolygùmas, propòrcija (membrōrum Su);
  
  3. lygýbė (prieš įstatymą) C;
  
  4. prk.
  
  1) teisingùmas, nešališkùmas (magistrātuum C); žmoniškùmas; prō ~āte contrā jūs dīcere C pasisakýti ùž žmoniškùmą priẽš įstãtymo raĩdę;
  
  2) dvãsinė pusiáusvyra, susival̃dymas, santūrùmas, ramùmas, kantrýbė C