aestus

aest|us, ūs m
Daiktavardis, 4 linksniuotė, vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Gorącość. Æſtus, ardor, feruor. Karſztibe, karſztis.
- Morſkie burzenia, Æſtus maris. Wirimas mariu.
- Pałanie, Flagrantia, æſtus, Degimas, karſztis
- otwiera ſię co, Hiat terra æſtu &c. Iźśiźoia.
- Pram, prę, vt zeprzalem, Æſtuo, ſudo ob æſtum. Kayſtu nuog karśćio, ſzũntu.
- ſkwárá, Æſtus, ardor ſolis, Karſztis.
- Wrzawa. Æſtus maris, feruor pelagi. Wirimas mariu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- aestus, ūs m
  1) kaitra, karštis *exsuperant flammae, furit aestus ad auras; fontes celeriter aestibus exarescebant; homines aegri aestu febrique iactantur; apie vidūdienio kaitrą: *aestus erat mediusque dies.
  
  2) trop. jūros bangavimas, siūbavimas, siautimas, kunkuliavimas, jūros bangos *Tyrrhenus aestus audringa T. jūra; adverso aestu maris S; aestuum accessus et recessus arba decessus jūros potvynis ir atoslūgis; maritimi aestus maximi; *delfini aestum secabant banga.
  
  3) trop.
  
  a) jausmų pakilimas, jaudinimasis, aistra, karštis *irarum, *civilis belli; *stultorum regum et populorum aestus; *pectoris.
  
  b) neramumas, susirūpinimas, sielvartas *aestus curasque graves; quasi quidam aestus ingenii tui; qui tibi aestus, qui error, quae tenebrae erunt.

Kuzavinis 2007
- aest|us, ūs m
  1. kar̃štis, kaitrà; ~us meridiēī L vidùrdienio kaitrà; ~ū labōrāre Se kentė́ti nuõ kar̃ščio;
  
  2. prk.
  
  1) bangãvimas, šniokštìmas, kunkuliãvimas, siautìmas (maris Lu; pelagī Ct); Tyrrhēnus ~us V audrìnga Tirė́nų jū́ra;
  
  2) jū́ros bañgos; ~uum accessus C jū́ros pótvynis; ~uum dēcessus (recessus) C jū́ros atóslūgis;
  
  3) susijáudinimas; į́karštis; nẽrimas; ~us īrārum V pỹkčio prótrūkis; explicāre ~um alicūjus PJ nerimáuti dė̃l kõ