aevum

aev|um, ī n
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
Susiję: aevus

Sirvydas 1642
- Krotko trwáiący, Breuis æui, momentari[us], momentaneus, Trumpay patinkus.
- Wieczność, Æternitas, perennitas, æuum ſempiternum, Vmźis.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- aevum, ī n (-os, ī m P) [cnf. αἰών]
  a) amžinybė immortale aevum degere; *in omne aevum visiems laikams.
  
  b) gyvenimo laikas, gyvenimas imbecilia (natura hominum) atque aevi brevis S; aevo sempiterno frui; *cornicis Ph; *aevum traducere leniter.
  
  c) žmogaus amžius †ter aevo functus (Nestor).
  
  d) gyvenimo metai, amžius (senumas) †omnis aevi homines; †integer aevi gražiausiame amžiuje, pačiame stiprume; *grandior aevo.
  
  e) laikas *in longum aevum; *omnibus aevis.

Kuzavinis 2007
- aev|um, ī n
  1. ámžius, šim̃tmetis, laikaĩ, epochà; kartà; ingenia nostrī ~ī VP mū́sų epòchos gènijai; in ~ō nostrō PM mū́sų laikaĩs; ter ~ō fūnctus H pérgyvenęs trìs kartàs;
  
  2. arch. amžinýbė; ex ~ō Vi ìš ámžių glūdumõs, nuõ ámžių; in ~um H visíems laikáms, ámžių ámžiams, per̃ ámžius; omnis ~ī Se ámžinas;
  
  3. (žmogaũs) ámžius, gyvẽnimas; aequālī ~ō V vienódo ámžiaus (senùmo); ab ineunte ~ō Ap nuõ pàt mažumė̃s, nuõ kūdikỹstės; flōs ~ī Lu jaunỹstė; integer ~ī V pačiamè žydė́jime (stiprumè); in armīs ~um agere Pac léisti gyvẽnimą kãro žỹgiuose; vīve memor, quam sīs ~ī brevis H gyvénk ir̃ atmiñk, kóks gyvẽnimas trum̃pas