affectus 1

1. affect|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
Susiję: affēcī; afficio

Sirvydas 1642
- Chory. Æger, ægrotus, morbo affectus. Ligonis, ligotas, negalis, ſergus.
- Letny podeſzły w lećiech, Annoſus, affecta ætate Senas, wetuſzas.
- Neſprzyiam komu Non faueo, malè ſum affectus in aliquem. Ne noriu giero kam.
- Zaczęty, Inceptus, affectus. Pradetas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- 1. affectus 3 [ptc. iš afficio]
  a) apdovanotas, aprūpintas animi virtutibus affecti; optima valetudine, audaciā T, libero animo, vitiis.
  
  b) esąs tam tikroje padėtyje, tam tikrai pritaikintas manus recte affecta ranka patogioje padėtyje; oculus conturbatus non est probe affectus ad suum munus fungendum netinka savo paskyrimui; sic corporibus affectis; quomodo affecto caelo esant tokiam dangaus stoviui.
  
  c) nusiteikęs, kokiu nors būdu nusistatęs eodem modo erit sapiens affectus erga amicum, quo in se ipsum; est miroquodam modo affectus; qui contra affecti sunt; affectus ad aliquid esąs tam tikrame santykyje su kuo.
  
  d) ištiktas, nusilpnėjęs tot tantisque difficultatibus affectus atque afflictus; graviter affectus sunkiai susirgęs; affectus senectute, aetate; corpus tabe affectum; eivitas aeg ra et affecta.
  
  e) einąs prie galo aestate affecta vasaros gale; bellum affectum et paene confectum.

Kuzavinis 2007
- 1. affect|us, a, um
  1. part. perf. iš afficio;
  
  2. adj. (sup. ~issimus VP)
  
  1) aprū́pintas (virgīs Pl), apdovanótas (animī virtūtibus C; optimā valētūdine C); ~us audaciā Te labaĩ drąsùs;
  
  2) ẽsantis tám tikrojè padėtyjè, pritáikytas; manus rēctē ~a C rankà patogiojè padėtyjè;
  
  3) nusiteĩkęs, nusistãtęs (aliquō modō ergā aliquem C);
  
  4) slẽgiamas, várginamas (senectūte C); ser̃gantis (graviter C); pasil̃pęs; valētūdine ~us C pasil̃pusios sveikãtos; ~us animus L prastà núotaika;
  
  5) besibaĩgiantis, eĩnantis priẽ gãlo; bellum ~um C kãras baĩgiasi; aestāte jam prope ~ā C baĩgiantis vãsarai