applico

applic|o, āre, āvī (uī), ātum (itum)
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
Susiję: applicātus; applicitus

Sirvydas 1642
- przygárnąć, Applicare aliquid ad. prigłauſt.
- przykładam co do czego, Appono, applico, ſuperaddo. Pridemi.
- Przyſtawiam, Applico, ſiſto, ſtatuo prope. priſtatau.
- Przytulam ſię do czego, Applico me ad aliquẽ, recipio me aliquo. priſiſzłeiu.
- Przytykam, Admoueo, applico. prikiſzu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- ap-plico, plicāvī, plicātum (ir vėliau plicuī, plicitum) 1
  a) prišlieti, priglausti, pristumti scalas moenibus; se ad arborem; castra flumini L; †se stipiti; urbs colli applicata L; se alicui L prisidėti palydovu; *aliquem terrae prispausti prie žemės.
  
  b) artinti a. se ad flammam; a. aliquem atvesti ką; applicato captivo atvedus belaisvį; a. navem ad terram (terrae) = sustoti prie kranto; iš čia applicari ir (intr.) applicare sustoti prie kranto navis ripae applicatur; naves hostium applicuerunt.
  
  c) trop. pridėti prie ko, prijungti voluptatem ad honestatem; se ad aliquem quasi patronum atsiremti; praefectos lateri alicuius; a. animum arba se ad aliquid atsidėti kam, rūpestingai užsiimti kuo; a. se ad philosophiam; ad scribendam historiam; applicatus ad se diligendum linkęs.

Kuzavinis 2007
- applic|o, āre, āvī (uī), ātum (itum) vt [ad + plico]
  1. pridė́ti; prišlíeti, priglaũsti (moenibus scālās CR); prijùngti; pritáikyti, pridẽrinti; sē ~āre arba pass. ~ārī prisijùngti; prisišlíeti, prisigrẽtinti; suver̃sti (ką ant ko); ~ārī ad arborem Cs prisišlíeti priẽ mẽdžio; ~āre ōscula O pabučiúoti;
  
  2. atvèsti (captīvum Ju; equum CR); nukreĩpti; ~āre nāvem ad terram Cs (terrae L) priplaũkti laivù priẽ krañto, sustóti priẽ krañto; ~āre ēnsem cervīcī V suvarýti kárdą į̃ sprándą;
  
  3. prk.
  
  1) užsiim̃ti kuõ, atsidė́ti kám, gìlintis į̃ ką̃ (ad philosophiam C);
  
  2) síekti; ad amīcitiam alicūjus ~āre C síekti draugỹstės sù kuõ, sténgtis sù kuõ susidraugáuti