- apprōno
- appropero
- appropinquātio
- appropinquo
- appropio
- appropriātio
- approprio
- approximo
- appūgno
- Appul-
- appulī
- appulsus 1
- appulsus 2
- appungo
- apra
- aprārius
- aprīcātio
- aprīcitās
- aprīco
- aprīcor
- aprīcum
- aprīcus
- Aprīlis 1
- Aprīlis 2
- aprīnus
- Aprōniānus
- Aprōnius
- aprūco
- aprūgna
- aprūgnus
- aps
- apsis
- apsque
- Apsus
- aptē
- aptitūdo
- apto
- aptus
- apua
- apud
- Āpulējānus
- Āpulējus
- Āpulī
- Āpūlia
- Āpūlicus
- Āpulus
- apūs
- aput
- apyron
- apyrōtus
- aqua
- aquaeductio
- aquaeductus
- aquaehaustus
- aquagium
- aquāliculus
- aquālis 1
- aquālis 2
- aquārium
- Aquārius
- aquārius 1
- aquārius 2
- aquāticus
- aquātilia
- aquātilis
- aquātio
- aquātor
- aquātus
- aquifolia
- aquifolius
- aquifuga
- aquigenus
- aquila
- Aquila
- aquilegia
- aquilegus
- Aquilēja
- Aquilējēnsēs
- Aquilējēnsis
- aquilentus
- aquilex
- Aquīliānus
- aquilifer
- aquilīnus
- Aquīlius
- aquilo
- Aquilo
- aquilōnālis
- aquilōnāris
- Aquilōnia
- aquilōnigena
- aquilōnius
- Aquilōnius
- aquilus
- aquimināle
- aquiminārium
- Aquīnās 1
- Aquīnās 2
- Aquīnum
- aquipēnser
- Aquītānia
- >>
- aqu|a, ae f
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BB (2)
- Susiję: acua
- Sirvydas 1642
-
Bąbele śię czynią ná wodźie. Bullat aqua. Kunkałuoia wũdo burboluoia wunduo, kunkáłay dároſi wundeniy.
-
Beblę w wodźie. Agitando aquam ſonum, cieo, vel bullas. Burbinu wũdeni, burbuołes darau.
-
opárzyć świnię, kura, rc. Glabrare ſuem, gal[l]um, &c. aqua candente. Nuplikinu.
-
Brodze po wodźie. Ambulo in aqua. Brindu, bredźioiu, bradau.
-
Ciáſto. Farina aqua ſubacta. Taſzła.
-
Cug wody. Ductus aquæ. Wundenio wedimas.
-
Grąźę ſię. Submergor, ſido in aqua. Grimſtu, ſkiſtu.
-
Kąpánie dźiećięćiá, Excaldatio puerilis, lauatio pueri calidâ aquâ. Prauſimas wayko.
-
Kąpię dźiećię, Foueo aquâ calidâ puerum. Prauſiu wayku.
-
Kępá, Ceſpes gramineus ex aqua vel ex paludibus eminens. Wełena.
-
Kropienie, Sparſio aquæ, aſpergo, inis, Taſzkimas.
-
Nieprzebrány miod, piwo. Minimè aquoſum, moderatè aqua temperatũ hydromeli, cereuiſia. Ne praſkieſtas midus, ałus.
-
Nieroſtworzony, Merus, purus potus, non tẽperatus aqua. Ne wunduotas, ne mayſzitas.
-
Obártuch, Circulus, ex farina caſeo & aqua, lixulæ, ſemilixulæ. Grundis.
-
Oblewam co, kogo, Perfundo, inundat aqua terram, cingitur vrbs flumine. Apłeiu.
-
odnoga morſka, Brachium maris, ſinus, diuortium aquarum. Iłunkas mariu.
-
pluſk, pluſkánie. Pityliſma, ſonus aquæ fluctuantis. pleſkoimas.
-
Podlewam czym kogo, Suffundo alicui aquam. pałeiu ku.
-
podwodny, podwodą, Sub aquis ſitus. pa wundenim eſſus.
-
pogrąźam ſię, tonę, Sido, ſubſido, ſubmergor, haurior aquis. Nugrimſtu.
-
Pryſkam, Spargo aquã vel conſpergo aliquem aquâ, Taſzkau.
-
Pryſkam, Spargo aquã vel conſpergo aliquem aquâ, Taſzkau.
-
puchlina chorobá, Hydrops, opis m. Hydropiſis, aqua interius. Aptinimas.
-
Rozchodzęnie rzek. Diuortium aquarum. Skirimaſis vpiu.
-
Rozwarzam co, Diluo, tempero, miſceo vinum aquâ, Praſkiedźiu, mayſzau ſu wundenim.
-
Rurmiſtrz, Indagator aquarum, aquilex, gis. Wundeninikas.
-
ſpuſt, ſpuſzczánie wody, Effuſio aquæ. Iſzłayda wundenio.
-
Swięconá wodá, Luſtralis aqua. Szwyſtas wunduo.
-
Zákał, propriè Vitium panis ex feruenti aquæ affuſione in ſubactione Nerugimas duonas.
-
Vkrop, Aqua feruens, Kunkaluoius, karſztas wunduo.
-
woda, Aqua, lympha, vnda. wunduo.
-
woda święcona, Aqua benedicta, luſtralis, wunduo ſzwyſtas.
-
wodká palona diſtylowána Aqua ſtillatitia wũduo iź źolu degtas.
-
wyparzam ſtátek, Eluo feruenti aqua vas. iſzſzutinu.
-
wywoływam z źiemie. Proſcribo, igni & aqua interdico iźſzaukiu.
-
Wzwodę, Aduerſo flumine, contra aquam, Prieſz ſrowe.
-
Zálewam co, Offundo aqua[m] alicui, Aźułeiu.
-
Zálewa ſię łodź, Obruitur aquis, opprimitur fluctibus nauis. Aźuſiłeia eldiia.
-
Zámęt, odmęt, propr: Perturbatio aquæ, aqua turbida.
Sudrumſtmas[Sudrumſtimas]. -
Zámęt, odmęt, propr: Perturbatio aquæ, aqua turbida.
Sudrumſtmas[Sudrumſtimas]. -
zrzodło, Fons aquæ perennis. Werſme.
-
źur, Farina aquâ & fermento ſubacta,
-
- Jokantas 1936
aqua, ae f (gen. *-āī)
1) vanduo marina, pluvia; aquam intercutem habere turėti vandenę ligą, būti sutinusiam; aėr et ignis et aqua et terra prima sunt.2)a) jūra ad aquam pajūry; iam in aqua classis stabat; ežeras Albanae aquae deductio; upė secundā aquā pavandeniui, upe žemyn; maiores aquae potvynis; *aquarum agmen bangus lietus; *cornix augur aquae varna lietaus rodytoja; pl. šaltiniai aquae perennes; gydomieji vandens (šaltiniai) ad aquas venire, aquae salubres; ašaros.b) vandentiekis a. Claudia; Tusculanis pro aqua Crabra vectigal pendam.c) vandeninis laikrodis †aquam dare duoti laiko kalbėti; aquam perdere gaišinti laiką; certis ex aqua mensuris breviores esse noctes videbamus.3) ypatingi posakiai:a) *aquam praebere kviesti prie stalo, vaišinti (romėnų papročiu prieš valgį mazgodavo rankas).b) aqua et ignis svarbiausieji gyvenimo reikmenys: aquā et igni interdicere alicui arba arcere aliquem prašalinti ką iš visuomenės tarpo, išvaryti iš krašto.c) aquam et terram petere arba poscere L (pasidavimo ženklas, yp. pas persus) reikalauti pasiduoti.d) sed aqua (mihi) haeret, ut aiunt aš esu sumišęs, nežinau kas daryti (sakyti), čia visas sunkumas.
- Kuzavinis 2007
- aqu|a, ae f 1. vanduõ; ~a dulcis PM gė̃las vanduõ; ~a salsa Co sūrùs vanduõ; ~a pluvia C (pluviālis O; poet. caelestis H) lietaũs vanduõ; ~a ex oculīs P ãšaros; ◊ ~ā et ignī interdīcere alicuī C (arcēre aliquem T) atim̃ti kám vándenį ir̃ ùgnį, t. y. ištrem̃ti ką̃ ìš tėvỹnės; ~am terramque petere (poscere) ab aliquō L reikaláuti paródyti nuolankùmą; reikaláuti pasidúoti;2. vandeñs telkinỹs: jū́ra; ẽžeras; ùpė; ad ~am C priẽ jū́ros, pajū́ryje; ~a Albāna C Albãno ẽžeras; secundā ~ā L upè žemỹn, pasroviuĩ;3. lietùs; agmen ~ārum V liū́tis; cornīx augur ~ae H várna – lietaũs prãnašė;4. pl. ~ae (minerãliniai) vándenys; šil̃tosios vérsmės; (gýdomieji) šaltìniai C, L, PM;5. vandéntiekis; ~a Appia L Ãpijaus vandéntiekis;6. vandeñs laĩkrodis; ~am dare PJ dúoti laĩko (kalbėtojui); ~am perdere Q gaĩšti laĩką
- aqu|a, ae f