āridus

ārid|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBB (3)

Sirvydas 1642
- Oczu świerzb, zápalencie, Xerophthalmia, lippitudo arida. Nieźieimas akiu.
- Vſchły, Aridus, torridus. Padźiuwis.
- źagiew, Fungus aridus arboris, Pintis.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- āridus 3 su comp. ir sup. [areo]
  1)
  
  a) sausas folia, stramenta L, *lignum.
  
  b) išdžiūvęs, ištroškęs *viator; trop. *sitis kankinantis.
  
  c) subst. āridum, ī n sausuma, sausa vieta subducere naves in aridum.
  
  2) trop.
  
  a) liesas, išdžiūvęs *crura; ir apie žmones: exsiccati atque a.; victus, vita vargingas.
  
  b) apie kalbą: neturiningas, sausas, nuobodus *orator, *magister, *liber, genus orationis.
  
  c) šykštus homo P, pater T.

Kuzavinis 2007
- ārid|us, a, um adj. [āreo] (comp. ~ior Cs, sup. ~issimus Cs)
  1. saũsas; išdžiū́vęs; līgna ~a O saũsos málkos; solum ~um V išdžiū́vusi žẽmė; nūbila ~a dẽbesys bè lietaũs;
  
  2. líesas, sulýsęs, sudžiū́vęs (homo C);
  
  3. tróškulio kamúojamas, ištróškęs (viātor V);
  
  4. džiovìnantis, várginantis (sitis Lu; febris V);
  
  5. prk.
  
  1) saũsas, neįdomùs, nuobodùs, bejaũsmis (ōrātor Q; liber T);
  
  2) meñkas, prãstas (victus C); skurdùs, var̃ganas (vīta Q);
  
  3) šykštùs; bjaurùs (senex Pl); gríežtas (magister ~Q);
  
  4) neišprùsęs, žãlias (puer Su);
  
  5) grýnas; argentum ~um Pl grynì pinigaĩ