aspīro

aspīr|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)

Sirvydas 1642
- Kaſzę ſię ná co, Aſpiro aliquid. Stipiuoſi vnt ko.
- pnę ſię, trop: Nitor, aſpiro ad aliquid, affecto conſulatum, &c. Stiepiuoſi.
- záwiewa wiatr, Adſpirat, Pućia weias.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- a-spīro 1
  a) pūsti, dvelkti pulmones se contrahunt aspirantes; apie palankius vėjus: *aspirant aurae in noctem (vakarop); *Juno ventos aspirat eunti siunčia vėjus; trop. *amorem dictis įkvėpti.
  
  b) trop.
  
  α) būti palankiam, padėti, palaikyti aspiravit nemo eorum; †aspirante fortuna; *aspirat fortuna labori; *aspirate coeptis meis.
  
  β) siekti, stengtis prieiti ar prisiartinti prie ko in curiam, ad pecuniam; bellica laude ad Africanum; ad spem consulatus L; omnes aditus interclusi, ut ad me aspirare non posses prisiartinti.

Kuzavinis 2007
- aspīr|o, āre, āvī, ātum [ad + spīro]
  1. pū̃sti, dvel̃kti (aurae V);
  
  2. įkvė̃pti; iškvė̃pti; pulmōnēs sē contrahunt ~antēs C ìškvepiant plaũčiai susitráukia;
  
  3. prk.
  
  1) padė́ti, pagélbėti, palaikýti, bū́ti palankiám; poet. įkvė̃pti; diī ~āte coeptīs meīs! O dievaĩ, palydė́kit sėkmè màno ùžmojį!;
  
  2) poet. dúoti tòną, pritar̃ti; tībia ~at chorō H fleità prìtaria chòrui;
  
  3) geĩsti; síekti (ad pecūniam C);
  
  4) sténgtis prieĩti (prisiar̃tinti); ~āre mūrīs Sl sténgtis prieĩti priẽ síenų;
  
  5) sténgtis prilýgti; ~āre bellicā laude ad aliquem C sténgtis prilýgti kám karinè šlóve;
  
  4. gram. aspirúoti, tar̃ti garsùs sù aspirãcija C