- assentātiuncula
- assentātor
- assentātōriē
- assentātrīx 1
- assentātrīx 2
- assentio
- assentior
- assentor
- assequor
- asser
- asserculus
- assero 1
- assero 2
- assertio
- assertor
- assertōrius
- assertrīx
- asservio
- asservo
- assessio
- assessor
- assessus
- assevēranter
- assevērātio
- assevēro
- assēvī
- assībilo
- assiccēsco
- assicco
- assideo
- assīdo
- assiduē
- assiduitās
- assiduō
- assiduus 1
- assiduus 2
- assīgnātio
- assīgnātor
- assīgnifico
- assīgno
- assilio
- assimilātio
- assimilis
- assimiliter
- assimilo
- assimulātīcius
- assimulātio
- assimulātus
- assimulo
- assipondium
- << >>
- assevēr|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBLA (4)
- Jokantas 1936
as-sevēro 1 [severus]
a) intr. rimtai elgtis, tvirtai laikytis savo nusistatymo in aliqua re.b) trans. teigti, rimtai tvirtinti, užtikrinti aliquid, de re aliqua; su acc. c. inf.; haec asseverant originem Germanicam išrodinėti; †ordinem agminis asseverare non ausim rimtai pažymėti žygiavimo kryptį.
- Kuzavinis 2007
- assevēr|o, āre, āvī, ātum [ad + sevērus] 1. vi rimtaĩ el̃gtis; tvirtaĩ laikýtis sàvo nusistãtymo (in aliquā rē C);2. vt1) teĩgti, tvìrtinti (aliquid T);2) liùdyti, (į)ródyti; rutilae comae ~ant orīginem Germānicam T rudì plaukaĩ ródo germãnišką kil̃mę
- assevēr|o, āre, āvī, ātum [ad + sevērus]