avītus

avīt|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: BLB (3)

Sirvydas 1642
- Dźiádowſki. Auitus. Diedinis.
- oyczyzna, maiętność oyczyſta, Patrimonium, auita bona. Tewiſzka turte.

Daukantas 1838
- Avitus, a, tum, boczînis, weczùs.

Jokantas 1936
- avītus 3 [avus] senelio, senelės; trop. paveldėtas, kartais: labai senas, senų senovės avitum mihi hospitium est cum Lysone.

Kuzavinis 2007
- avīt|us, a, um adj. [avus]
  1. senẽlio; senẽlės (bona C);
  
  2. prk.
  
  1) labaĩ sẽnas (nōbilitās T); senóviškas (mōs Vr);
  
  2) paveldė́tas (ager Se)