Thesaurus Latino-Lituanicus

1) intr.

a) dainuoti canunt convivae ad tibicinem de clarorum hominum virtutibus; su abl. Epaminondas fidibus cecinisse dicitur skambinti citra; ante lucem galli canunt giedoti; cornix, corvus canit kranksėti.

b) trop. apie instrumentą: skambėti tubae cornuaque cecinerunt L; signum canit L.

2) trans.

a) dainuoti, giedoti, dėti eiles carmen, versus, hymenaeos, sacra; in aliquem keno garbei; intus c. omnia viską daryti savo naudai; *anser Gallos adesse canebat paskardeno.

b) apdainuoti, šlovinti, garbinti, girti clarorum virorum laudes atque virtutes.

c) pranašauti haec quae nunc fiunt, diu immortales canunt; novum prodigium; su acc. c. inf. vates canit aliquid fore.

d) kariuomenės kalboje: c. bellicum, classicum arba signum, signa ir tiesiog c. pūsti ragą arba trimitą, duoti signalą Caesar classicum cani iubet; receptui c. duoti signalą trauktis.

1. dainúoti, giedóti (carmen V); ante lūcem gallī ~unt C priẽš aũšrą gíeda gaidžiaĩ; corvus ~it C var̃nas kránksi; rānae ~unt V var̃lės kvar̃kia;

2. prk.

1) gróti, skam̃binti (citharā T); pū̃sti (tībiā Q); trimitúoti, dúoti signãlą; ~ere (sīgnum) receptuī C, L dúoti signãlą tráuktis;

2) skambė́ti; silvae ~unt avibus Lu miškaĩ skam̃ba nuõ paũkščių;

3. apdainúoti; kùrti eilès (carmen, versūs C); šlóvinti, gársinti (ducēs Q);

4. pranašáuti, bùrti (fāta H); skélbti, skleĩsti (facta atque īnfecta V)