- coetus
- Coeus
- coëxercito
- coëxsisto
- cōgitābilis
- cōgitābundus
- cōgitāmen
- cōgitāmentum
- cōgitātē
- cōgitātim
- cōgitātio
- cōgitātō
- cōgitātum
- cōgitātus
- cōgito
- cōgnātio
- cōgnātus 1
- cōgnātus 2
- cōgnitio
- cōgnitor
- cōgnitūra
- cōgnitus 1
- cōgnitus 2
- cōgnōbilis
- cōgnōmen
- cōgnōmentum
- cōgnōminis
- cōgnōmino
- cōgnōscēns
- cōgnōscibilis
- cōgnōsco
- cōgo
- cohaerentia
- cohaereo
- cohaerēsco
- cohaesī
- cohaesus
- cohērēs
- cohibeo
- cohibilis
- cohibiliter
- cohibitio
- cohonesto
- cohorrēsco
- cohors
- cohortātio
- cohorticula
- cohortor
- cohūmido
- Cōī
- << >>
- cōgnōm|en, inis n
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Susiję: cōgnōmentum
- Jokantas 1936
cōgnōmen, inis ir cōgnōmentum, ī n [cognōsco]
a) pravardė, kuria skyrėsi tos pat giminės (gens) atskiros šeimynos, pvz., prie gens Cornelia priklausė šeimynos: Scipiones, Sullae, Cinnae, Dolabellae ir kit.b) pravardė, kurią kas gaudavo kuo nors geru ar blogu pasižymėdamas: Magnus, Africanus, Bambalio; P. Crassus cognomine „dives“; ut unus post hominum memoriam cognomine Justus sit appellatus N.c) vardas, pavadinimas dari cognominis Alba; Ascanius, cui nunc cognomen Julo additur.
- Kuzavinis 2007
- cōgnōm|en, inis n [cōgnōsco] 1. giminė̃s šakõs (šeimõs) príevardis; pravardė̃; Pūblius (praenōmen) Ovidius (nōmen) Nāso (cōgnōmen); ~en habet sapientis C jį̃ pravardžiúoja išmiñčiumi;2. var̃das; pavadìnimas V
- cōgnōm|en, inis n [cōgnōsco]