cohibeo

cohib|eo, ēre, uī, itum
Veiksmažodis, 2 asmenuotė. Skiemenys: BBBA (4)

Sirvydas 1642
- Kluczká zá ktorą kłãká západa. Dens vectem aut repagulum forium cohibens. Kablis.
- zámykam co w ſobie, Contineo, cohibeo, Aźuweriu aźurakinu.

Daukantas 1838
- Cohibeo, es, bui, itum, bere, ùżturiù, sùtempù, abstabau.

Jokantas 1936
- co-hibeo, hibuī, hibitum 2 [habeo]
  a) apimti bracchium togā; lacertos auro (auksine apiranke); terra semen cohibet.
  
  b) suėmus laikyti, sulaikyti aliquem in vinculis; milites intra castra; ventos carcere arba in antris; trop. laikyti pažabojus, suvaldyti iracundiam, furorem; *o cohibete iras!; bellum sutrikdyti, sukliudyti.
  
  c) sulaikyti, suturėti, neduoti, ginti manus ab alieno P; omnes a praeda; libidines a liberis alicuius; †aliquem non cohibere, quominus; trop. oculos ab auro; assensionem a rebus incertis.

Kuzavinis 2007
- cohib|eo, ēre, uī, itum vt [co + habeo]
  1. turė́ti savyjè (aliquid in sē Lu); apim̃ti; crīnēs nōdō ~ēre H mazgù surìšti pláukus; lacertōs aurō ~ēre O auksìnėmis apýrankėmis apmáustyti rankàs; bracchium togā ~ēre C rañką užkìšti ùž tògos;
  
  2. suė̃mus laikýti, sulaikýti (aliquem in vinculīs T);
  
  3. apribóti (aedificiōrum altitūdinem T);
  
  4. prk. laikýti pažabójus, (su)laikýti, (su)trámdyti (cupiditātem, īracundiam C); sē ~ēre Te susivaldýti;
  
  5. sulaikýti, suturė́ti (manūs ab aliēnō Pl; omnēs ā praedā C); sukliudýti Bo;
  
  6. prk. neléisti; tībiās ~ēre H neléisti skambė́ti fleĩtai; assensiōnem ~ēre C nepritar̃ti, nesutìkti;
  
  7. valdýti; provinciae, quae ā prōcūrātōribus ~entur T prokurãtorių val̃domos provìncijos