- conceptum
- conceptus 1
- conceptus 2
- concerpo
- concertātio
- concertātor
- concertātōrius
- concerto
- concessātio
- concessī
- concessio
- concessīvus
- concesso
- concessus 1
- concessus 2
- concha
- conchātus
- conchula
- conchȳliātus
- conchȳlium
- concido 1
- concīdo 2
- concieo
- conciliābulum
- conciliātio
- conciliātor
- conciliātrīcula
- conciliātrīx
- conciliātus 1
- conciliātus 2
- concilio
- concilium
- concinnē
- concinnitās
- concinnitūdo
- concinno
- concinnus
- concino
- concio 1
- cōncio 2
- concipilo
- concipio
- concipulo
- concīsē
- concīsio
- concīsūra
- concīsus
- concitātē
- concitātio
- concitātor
- << >>
- conciliāti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBBLBA (6)
- Jokantas 1936
conciliātio, ōnis f [concilio]
a) susijungimas, susivienijimas totius generis hominum; dii quasi civili c. et societate coniuncti.b) vienybė nusistatyme: palankumo įgijimas, įsiteikimas conciliationis causā.c) palinkimas prie ko hominis c. ad ea, quae sunt iucunda.d) rekomendavimas, nurodymas naturae.e) įgijimas, laimėjimas gratiae.
- Kuzavinis 2007
- conciliāti|o, ōnis f [concilio] 1. susijungìmas, susiviẽnijimas; suartė́jimas (tōtīus generis hominum C);2. palankùmo įgijìmas, palenkìmas sàvo pùsėn, įsiteikìmas; ~ōnis causā C nórint laimė́ti (klausýtojų) palankùmą;3. palinkìmas, pólinkis; hominis ~o ad ea, quae sunt secundum nātūram C žmogaũs pólinkis į̃ taĩ, kàs atitiñka prìgimtį;4. įgijìmas, laimė́jimas, pel̃nymas (gratiae C)
- conciliāti|o, ōnis f [concilio]