- conculcātio
- conculco
- concumbo
- concupiī
- concupīscēns
- concupīscentia
- concupīscentiālis
- concupīscibilis
- concupīscibilitās
- concupīsco
- concupītor
- concupītus
- concupīvī
- concūro
- concurro
- concursātio
- concursātor
- concursio
- concurso
- concursus
- concussī
- concussio
- concussus
- concustōdio
- concutio
- condalium
- condecet
- condecoro
- condemnābilis
- condemnātio
- condemnātor
- condemno
- condēnsātio
- condēnseo
- condēnsitās
- condēnso
- condēnsus
- condēscendo
- condēscēnsio
- condicio
- condiciōnālis
- condiciōnāliter
- condīco
- condictīcius
- condictio
- condictum
- condictus
- condidī
- condidicī
- condīgnē
- << >>
- concut|io, ere; cussī, cussum
- Veiksmažodis, mišrioji asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Susiję: concussī; concussus
- Jokantas 1936
con-cutio, cussī, cussum 3 [quatio]
1) kratyti, purtyti *caput, *quercum; *arma manu; †munimenta arietibus; *equos raginti; trop. te ipsum concute gerai ištirk save (kaip puodą barškina, bene sudužęs kur).2) mušti vieną į kitą *manum, †frameas.3) trop.a) sukrėsti, pakirsti, susilpninti rem publicam; opes Lacedaemoniorum N; Hannibalem, †fidem.b) išgąsdinti, įvaryti baimę quod factum populares coniurationis concusserat S; casu concussus acerbo.c) išjudinti *fecundum pectus.
- Kuzavinis 2007
- concut|io, ere; cussī, cussum vt [con + quatio] 1. kratýti, pùrtyti (quercum V; caput O);2. sukrė̃sti, sutreñkti (aliquem arcū P);3. prk.1) sukrė̃sti, pakir̃sti, (su)sil̃pninti (rem pūblicam C); ~ere fidem T pakir̃sti pasitikė́jimą;2) (iš)gą́sdinti, (į)baugìnti, pritreñkti (aliquem terrōre VP);3) (iš)jùdinti, (pa)skãtinti veĩkti (aliquem V)
- concut|io, ere; cussī, cussum vt [con + quatio]