- convorto
- convulnero
- convulsī
- convulsio
- convulsus
- cooperātio
- cooperātīvus
- cooperātor
- cooperculum
- cooperīmentum
- cooperio
- cooperor
- coopertorium
- coopertus
- cooperuī
- cooptātio
- coopto
- coorior
- Coōs
- cōpa
- cōpia
- Cōpia
- cōpiolae
- cōpiōsē
- cōpiōsus
- cōpis 1
- copis 2
- cōpo
- cōpto
- cōpula
- cōpulātio
- cōpulātīvus
- cōpulātus
- cōpulo
- coqua
- coquibilis
- coquīna
- coquīnāria
- coquīnāris
- coquīnārius 1
- coquīnārius 2
- coquīnātōrius
- coquīno
- coquīnus
- coquitātio
- coquito
- coquo
- coquulum
- coquulus
- coquus
- << >>
- cōpiōs|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBLB (4)
- Sirvydas 1642
-
Obfity, Affluens, abũdans, copioſus. Skałſus, gauſus. - pośilność, Copioſus nutritus alimenti. Padrutinimas.
- ſowity, Abundans, cumulatus, copioſus. Gauſus, ſkałſus.
- wymowny, Eloquens, diſertus, copioſus, ad dicẽdum iźkałbus.
-
- Jokantas 1936
- cōpiōsus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [copia] a) daug turįs išteklių, turtingas, gausus, apstus, pasiturįs homines, mulier; patrimonium amplum et c.; oppidum copiosissimum; c. aliqua re arba ab aliqua re.b) trop. kalbus, iškalbingas, turiningas orator, oratio; homo c. ad dicendum, in dicendo; copiose dicere de aliqua re plačiai.
- Kuzavinis 2007
- cōpiōs|us, a, um adj. [cōpia] (comp. ~ior C, sup. ~issimus C); 1. gausùs, apstùs (patrimōnium C); turtìngas (homo C);2. talpùs, dìdelis (amphora Pt);3. prk. iškalbìngas; turinìngas (ōrātio C); išsamùs, smùlkus (sermo PJ)
- cōpiōs|us, a, um adj. [cōpia] (comp. ~ior C, sup. ~issimus C);