corōna

corōn|a, ae f
Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLB (3)

Sirvydas 1642
- Aſſiſtentia. Aſ[ſ]iſtẽtes, corona, turba circumfuſa. Daugibe aplink ſtowinti, pułkas.
- Gzemſy, Coronæ, opus coronarium, quo parietes præcinguntur. Karunos muro, periuoſtuwes, iuoſtos muro.
- Koło, figurá okrągła. Circulus, orbis, circus, corona, ambitus rotundus. Skritulis widuy tuśćias.
- Koło iáſne w około miesiącá. etc. Halo, corona, circulus circa ſidera. Dignas.
- Liſtwá do śćiany przybita, Pluteus, corona & coronis. łyntina.
- Obrąbienie, Corona, labrum. Apkirtimas.
- Wieniec z źioł, Sertũ, corona, Waynikas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- corōna, ae f [κορώνη]
  1) vainikas, kaipo pagražinimo arba pažymėjimo ženklas c. civica, muralis, castrensis, navalis, obsidionalis, honoris; sub coronā vendere parduoti belaisvius vergais (jie būdavo, tarsi aukojamieji gyvuliai, vainikuojami), sub coronā venire L.
  
  2) trop. kas panašu į vainiką:
  
  a) mūro karnizas †angusta muri c. erat.
  
  b) žmonių susirinkimas, klausytojų ratelis armatorum; maximā coronā causam dicere; *vulgi stante coronā.
  
  c) apsiautimo linija urbem coronā cingere apsiausti miestą ratu; ginantis nuo apsiautusio priešo: vallum coronā defendere.
  
  d) Ariadnos Vainikas, žvaigždynas šiaurinėje dangaus pusėje.

Kuzavinis 2007
- corōn|a, ae f [gr.]
  1. vainìkas (laurea C; quercea T); apdovanójimo vainìkas (castrēnsis, cīvica, mūrālis, nāvālis, obsidiōnālis, honōris Pl, C, AG etc.); ~am nectere alicuī H nupìnti kám vainìką; išgársinti ką̃; sub ~ā vendere Cs pardúoti (belaisvius) į̃ vergìją (jie būdavo, tarsi aukojamieji gyvuliai, vainikuojami); ◊ ~a perennī fronde Lu nevýstančių lãpų vainìkas, t. y. nemirtìnga poèto šlovė̃;
  
  2. prk. (kas panašu į vainiką)
  
  1) archit. karnìzas, stogẽlis Vi;
  
  2) kar. brùstveras, parapètas (mūrī CR);
  
  3) grandìnė (montium PM);
  
  4) žmonių̃ susirinkìmas, klausýtojų būrẽlis C;
  
  5) miẽstą sùpantis įtvìrtinimų žíedas; urbem ~ā cingere (circumdāre) Cs apsùpti miẽstą įtvìrtinimų žíedu;
  
  6) miẽstą apsùpusi kariúomenė; urbem ~ā capere Cs sù kariúomenės pagálba paim̃ti (àpgultą) miẽstą;
  
  7) į́gula, gìnanti àpsuptą miẽstą L