- crocodīlīnus
- crocodīlus
- crocōta
- crocum
- crocus
- Croesus
- Cronium mare
- Cronos
- crotalia
- crotalistria
- crotalum
- Croto
- Crotōna
- Crotōnēnsēs
- Crotōnēnsis
- Crotōniātēs
- Crotōniēnsēs
- Crotōniēnsis
- cruciābilis
- cruciābilitās
- cruciābiliter
- cruciāmentum
- cruciātio
- cruciātor
- cruciātus
- crucifīgo
- crucifīxio
- crucifīxus 1
- crucifīxus 2
- crucio
- crūdē
- crūdēlis
- crūdēlitās
- crūdēliter
- crūdēsco
- crūditās
- crūdus
- cruenta
- cruentē
- cruento
- cruentus
- crumēna
- cruor
- cruppellāriī
- crūrālis
- crūrifragius
- crūs
- crūsculum
- crusta
- crustārius
- << >>
- cruciāt|us, ūs m
- Daiktavardis, 4 linksniuotė, vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BBLB (4)
- Sirvydas 1642
-
Męczę kogo, morduię, Crucio, torqueo, cruciatu afficio, excrutio. Kunkinu ku. - Męká, męczenie, mordowánie, Pæna cruciatus, tormentum ſupplicium. Kunkine, kunkinimas, kunćia.
-
- Daukantas 1838
- Cruciatus, ûs, m. koncze.
- Jokantas 1936
- cruciātus, ūs m [crucio] kankinimas, kančia animi et corporis; per cruciatum interficere, cum cruciatu necare; cruciatūs edere in aliquem; trop. cum ardentes lamminae ceterique cruciatus admovebantur kankimo įrankiai.
- Kuzavinis 2007
- cruciāt|us, ūs m [crucio] 1. kentė́jimas, kančià, kankỹnė (animī et corporis C);2. kankìnimas; per ~um interficere Cs nukankìnti
- cruciāt|us, ūs m [crucio]