- cūriōsē
- cūriōsitās
- cūriōsulus
- cūriōsus
- curis
- cūrito
- Cūrius
- cūro
- curriculō
- curriculum
- currīlis
- curro
- currus
- cursim
- cursito
- curso
- cursor
- cursuālis
- cursūra
- cursus 1
- cursus 2
- Curtius
- curto
- curtus
- curūlis 1
- curūlis 2
- curvāmen
- curvātio
- curvātūra
- curvē
- curvo
- curvus
- cūsor
- cuspidātim
- cuspido
- cuspis
- custōdia
- custōdiārium
- custōdiārius
- custōdio
- custōdītē
- custōdītio
- cūstōdītus
- custōs
- Cusus
- cuticula
- Cutiliae
- cutis
- Cyanē
- Cyaneae
- << >>
- 1. curūl|is, e
- Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: BLB (3)
- Sirvydas 1642
-
Sworzen, Cardo currulis, Serdecznikas. - ſzur, Subiugia, loramẽta equorum curulium.
- wozowy, Currulis, weźimo.
-
- Jokantas 1936
- curūlis, e [currus] a) ratų, vežimo equi L lenktynių arkliai cirkuose; triumphus su karieta.b) kas vežimu (karieta) naudojasi, vežimu (karieta) važiuojąs, kurulinis magistratus L, aedilis, aedilitas; trop. sella curulis arba ties. †curūlis, is f aukštojo magistrato tarnybinė kėdė, dramblio kaulu išpuošta.
- Kuzavinis 2007
- curūl|is, e adj. [currus] 1. vežìmo, rãtų; equī ~ēs L pakinkýti arkliaĩ, lenktỹnių arkliaĩ (cirkuose);2. kurùlinis; sella ~is C kurùlinė kėdė̃ (aukšto pareigūno tarnybinė kėdė); aedilis ~is L kurùlinis edìlas
- curūl|is, e adj. [currus]