- dēfōrmo
- dēfossus
- dēfrāctus
- dēfraudātor
- dēfraudo
- dēfrēgī
- dēfrēnātus
- dēfricātio
- dēfrico
- dēfrīgēsco
- dēfringo
- dēfrīxī
- dēfrūdo
- dēfrūsto
- dēfrūstror
- dēfūdī
- dēfuga
- dēfugio
- dēfuī
- dēfūnctōrius
- dēfūnctus 1
- dēfūnctus 2
- dēfūnctus 3
- dēfundo
- dēfungor
- dēfūsus
- dēfutūrus
- dēgener
- dēgenero
- dēgero
- dēgī
- dēglūbo
- dēgluttio
- dēgo
- dēgradātio
- dēgrado
- dēgrandinat
- dēgravo
- dēgredior
- dēgrunnio
- dēgustātio
- dēgusto
- dēhibeo
- dehinc
- dehisco
- dehonestāmentum
- dehonesto
- dehortātio
- dehortor
- Dēianīra
- << >>
- dēfung|or, ī; fūnctus sum
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė, deponentinis. Skiemenys: LLB (3)
- Susiję: dēfūnctus 1
- Jokantas 1936
dē-fungor, fūnctus sum 3 su kokiu nors painiu ar sunkiu dalyku apsidirbti, atlikti, pabaigti, ištesėti, iškentėti, pakelti, atsikratyti, atsipalaiduoti su abl. periculis, casibus, labore, bello L, morbis; honoribus defunctus kurias ėjo; levi poena L atsikratyti lengva bausme; parvo victu pasitenkinti; defunctus vitā arba terrā arba temporibus suis išėjęs savo gyvenimo kelią, miręs; †egregia morte mirti gražia mirčia; ptc. dēfūnctus 3 miręs defuncta est virgo; utinam sit defunctum T o kad būtų ištesėta (iškentėta).
- Kuzavinis 2007
- dēfung|or, ī; fūnctus sum dep. vi [dē + fungor] 1. (pa)baĩgti, atlìkti, apsidìrbti (aliquā rē); ~ī bellō L baĩgti kãrą; dēfūnctus honōribus C ė̃jęs visàs garbìngas pãreigas;2. ištesė́ti (imperiō rēgis L);3. iškentė́ti, pakélti (perīculīs C);4. atsikratýti (morbīs L); ~ī levī poenā L išsisùkti lengvà bausmè;5. pasiténkinti (parvō Ju); ~ī parvō victū CR pasiténkinti negausiù maistù;6. baĩgti gyvẽnimą, mir̃ti; ~ī suā morte Su mir̃ti sàvo mirtimì; dēfūnctō Marcellō T Marcèlui mìrus
- dēfung|or, ī; fūnctus sum dep. vi [dē + fungor]