- dēflammo
- dēflecto
- dēfleo
- dēflexī
- dēflexus 1
- dēflexus 2
- dēflo
- dēfloccātus
- dēflōrātio
- dēflōreo
- dēflōrēsco
- dēflōro
- dēflōruī
- defluo
- dēfluus
- dēfodio
- dēfore
- dēfōrmātio
- dēfōrmia
- dēfōrmis
- dēfōrmitās
- dēfōrmiter
- dēfōrmo
- dēfossus
- dēfrāctus
- dēfraudātor
- dēfraudo
- dēfrēgī
- dēfrēnātus
- dēfricātio
- dēfrico
- dēfrīgēsco
- dēfringo
- dēfrīxī
- dēfrūdo
- dēfrūsto
- dēfrūstror
- dēfūdī
- dēfuga
- dēfugio
- dēfuī
- dēfūnctōrius
- dēfūnctus 1
- dēfūnctus 2
- dēfūnctus 3
- dēfundo
- dēfungor
- dēfūsus
- dēfutūrus
- dēgener
- dēgenero
- dēgero
- dēgī
- dēglūbo
- dēgluttio
- dēgo
- dēgradātio
- dēgrado
- dēgrandinat
- dēgravo
- dēgredior
- dēgrunnio
- dēgustātio
- dēgusto
- dēhibeo
- dehinc
- dehisco
- dehonestāmentum
- dehonesto
- dehortātio
- dehortor
- Dēianīra
- dējicio
- Dēidamīa
- dējēcī
- dējectio
- dējecto
- dējectus 1
- dējectus 2
- dējero
- dein
- deinceps 1
- deinceps 2
- deinde
- deintus
- Dēionidēs
- Dējotarus
- deipara
- Dēiphobē
- Dēiphobus
- dējugis
- dējugo
- dējungo
- dējūro
- dējuvo
- dēlābor
- dēlacero
- dēlacrimātio
- dēlacrimo
- dēlambo
- dēlāmentor
- >>
- dēgener|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Jokantas 1936
dē-genero 1 [dē genere]
a) intr. būti nepanašiam į savo giminę, išsigimti, pakitėti, skirtis, pablogėti *degenerant semina, *poma; a virtute maiorum; a parentibus; a gravitate paterna; in mores Persarum L; in Syros L.b) trans. sumažinti vertybę, negarbę padaryti, pažeminti, paniekinti *propinquos, *palmas; degeneratus išsigimęs.
- Kuzavinis 2007
- dēgener|o, āre, āvī, ātum [dēgener] 1. vi1) išsigìmti, darýtis nepanašiám į̃ sàvo gìminę; ~āmus ā patribus nostrīs L mẽs dãromės nepanãšūs į̃ sàvo prótėvius;2) pakitė́ti, skìrtis; pablogė́ti (pōma, sēmina V);2. vt gadìnti, negar̃bę darýti; (pa)žẽminti, (pa)niẽkinti (propinquōs P)
- dēgener|o, āre, āvī, ātum [dēgener]