- dēfrīgēsco
- dēfringo
- dēfrīxī
- dēfrūdo
- dēfrūsto
- dēfrūstror
- dēfūdī
- dēfuga
- dēfugio
- dēfuī
- dēfūnctōrius
- dēfūnctus 1
- dēfūnctus 2
- dēfūnctus 3
- dēfundo
- dēfungor
- dēfūsus
- dēfutūrus
- dēgener
- dēgenero
- dēgero
- dēgī
- dēglūbo
- dēgluttio
- dēgo
- dēgradātio
- dēgrado
- dēgrandinat
- dēgravo
- dēgredior
- dēgrunnio
- dēgustātio
- dēgusto
- dēhibeo
- dehinc
- dehisco
- dehonestāmentum
- dehonesto
- dehortātio
- dehortor
- Dēianīra
- dējicio
- Dēidamīa
- dējēcī
- dējectio
- dējecto
- dējectus 1
- dējectus 2
- dējero
- dein
- deinceps 1
- deinceps 2
- deinde
- deintus
- Dēionidēs
- Dējotarus
- deipara
- Dēiphobē
- Dēiphobus
- dējugis
- dējugo
- dējungo
- dējūro
- dējuvo
- dēlābor
- dēlacero
- dēlacrimātio
- dēlacrimo
- dēlambo
- dēlāmentor
- dēlāpsus 1
- dēlāpsus 2
- dēlasso
- dēlātio
- dēlāto
- dēlātor
- dēlātōrius
- dēlātro
- dēlātūra
- dēlātus
- dēlēbilis
- dēlectābilis
- dēlectābiliter
- dēlectāmentum
- dēlectātio
- dēlecto
- dēlectus 1
- dēlectus 2
- dēlēgātio
- dēlēgī
- dēlēgo
- dēlēnificus
- dēlēnīmentum
- dēlēnio
- dēlēnītor
- dēleo
- dēlētīcius
- dēlētio
- dēlētrīx
- dēlētus 1
- dēlētus 2
- dēlēvī
- >>
- 1. deinceps
- Prieveiksmis. Skiemenys: BLL (3)
- Jokantas 1936
deinceps adv. [capio; cnf. prin-ceps]
a) vienas po kito, iš eilės, erdvėje: his collocatis alias d. rates iungebat; laiko bėgyje: convivae d. ad tibias canebant; quattuor d. exercitus devicti sunt.b) eilės atžvilgiu: toliau de iustitia satis dictum est, d. de beneficientia dicatur; primum... deinceps... deinde... post.
- Kuzavinis 2007
- 1. deinceps adv. [dein + capio] 1. víenas põ kìto, ìš eilė̃s; trēs ~ turrēs L ìš eilė̃s trỹs bókštai;2. paeiliuĩ, ìš eilė̃s, bè pértraukos; ~ aliquot diēbus L per̃ keliàs dienàs;3. põ tõ, toliaũ; perge ~ Vr tę̃sk toliaũ; prīncipēs sint patria et parentēs, proximī līberī tōtaque domus ~ propinquī C pirmojè viẽtoje turė́tų bū́ti tėvỹnė ir̃ tėvaĩ, põ tõ vaikaĩ ir̃ visà šeimà, toliaũ – gìminės
- 1. deinceps adv. [dein + capio]