- dējugo
- dējungo
- dējūro
- dējuvo
- dēlābor
- dēlacero
- dēlacrimātio
- dēlacrimo
- dēlambo
- dēlāmentor
- dēlāpsus 1
- dēlāpsus 2
- dēlasso
- dēlātio
- dēlāto
- dēlātor
- dēlātōrius
- dēlātro
- dēlātūra
- dēlātus
- dēlēbilis
- dēlectābilis
- dēlectābiliter
- dēlectāmentum
- dēlectātio
- dēlecto
- dēlectus 1
- dēlectus 2
- dēlēgātio
- dēlēgī
- dēlēgo
- dēlēnificus
- dēlēnīmentum
- dēlēnio
- dēlēnītor
- dēleo
- dēlētīcius
- dēlētio
- dēlētrīx
- dēlētus 1
- dēlētus 2
- dēlēvī
- dēlēvo
- Dēlia
- Dēliacus
- dēlīberābundus
- dēlīberātio
- dēlīberātīvus
- dēlīberātor
- dēlīberātus
- dēlībero
- dēlībo
- dēlibro
- dēlibuo
- dēlibūtus
- dēlicātē
- dēlicātus
- dēliciae
- dēliciolae
- dēlicium
- dēlico
- dēlictum
- dēlictus
- dēlicuī
- dēlicus
- dēlicuus
- dēligo 1
- dēligo 2
- dēlīnctus
- dēlīneo
- dēlingo
- dēlīnio
- dēlīnītio
- dēlinquo
- dēlīnxī
- dēliquēsco
- dēlīquī
- dēliquiae
- dēliquio
- dēliquium
- dēliquo
- dēliquus
- dēlīrāmentum
- dēlīrātio
- dēlīrium
- dēlīro
- dēlīrus
- dēlitēsco
- dēlītigo
- dēlitīsco
- dēlituī
- Dēlium
- Dēlius 1
- Dēlius 2
- dēlocātio
- dēlongē
- Dēlos
- Delphī
- Delphicus
- delphīn
- delphinium
- >>
- dēlīber|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
- Susiję: dēlīberātus
- Jokantas 1936
dē-lībero 1 [iš dē-librare „atsverti“, iš libra]
a) apsvarstyti, apmąstyti, apgalvoti aliquid ir de aliqua re; deliberandi spatium laikas apsvarstyti; diem se ad deliberandum sumptūrum; re deliberata; cum aliquo; deliberantibus Pythia respondit klausiantiems orakulo patarimo.b) apsvarsčius nusistatyti, pasiryžti deliberatum est eos persequi; *deliberata morte ferocior.
- Kuzavinis 2007
- dēlīber|o, āre, āvī, ātum vt [dē + lībra] 1. (ap)svarstýti, apmąstýti, apgalvóti (rem aliquam Te, C); ~andum est diū, quod statuendum est semel PS reĩkia geraĩ apgalvóti, tìk paskuĩ sprę́sti;2. teiráutis, kláusti (orakulo) N;3. nusprę́sti, nutar̃ti; pasirýžti (eōs persequī C); mihi ~ātum est C àš esù nuspréndęs (pasirýžęs)
- dēlīber|o, āre, āvī, ātum vt [dē + lībra]