dentātus

dentāt|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)

Sirvydas 1642
- Kołko, ábo koło ząbkowáte, iáko v zegárow, we młynách. Tympanum dentatum. Ratas duntuotas.
- Oſtry, trop: Acutus, acris, acer, ſagax, dentatus, aculeatus, &c. śiurkſztus, digus.
- Zębáty, zębal. Dentatus. Dunćius.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- dentātus 3 [dens]
  a) dantytas, su dantimis, rantytas puella male dentata; serrula.
  
  b) dančiu išlygintas charta.

Kuzavinis 2007
- dentāt|us, a, um adj. [dēns]
  1. dantìngas (homo O);
  
  2. dantýtas (serra C);
  
  3. prk. aštriadañtis, aštrialiežùvis (vir Pl)