- dēveho
- dēvello
- dēvēlo
- dēveneror
- dēvenio
- dēverbero
- dēverbium
- dēversor 1
- dēversor 2
- dēversōriolum
- dēversōrium
- dēversōrius
- dēversus
- dēvertī
- dēverticulum
- dēverto
- dēvertor
- dēvescor
- dēvestio
- dēvestīvus
- dēvēxī
- dēvexitās
- dēvexum
- dēvexus
- dēvia
- dēvīcī
- dēvictus
- dēvincio
- dēvinco
- dēvīnctus
- dēvīnxī
- dēvio
- dēvītātio
- dēvīto
- dēvius
- dēvoco
- dēvolo
- dēvolsī
- dēvolsus
- dēvolvo
- dēvoro
- dēvort-
- dēvortium
- dēvōtāmentum
- dēvōtē
- dēvōtio
- dēvōto
- dēvōtus
- dēvoveo
- dēvulsus
- << >>
- dēvi|a, ōrum n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)
- Jokantas 1936
dē-vius 3 [iš dē viā] 1)a) nuošaliai nuo kelio esąs, atstui esąs, tolimas oppidum; iter tam longum ac tam d. L; itinera šalutiniai keliai; subst. devia, ōrum m šunkeliai, šuntakiai L.b) nuošaliai gyvenąs, vienumoj esąs *avis, gens, montani L; mihi devio klaidžiojąs vienumoje.2) trop. nepastovus, neištikimas, neprotingas homo amentissimus atque in omnibus consiliis praeceps ac d.; *femina non sit devia neprivalo išklysti iš kelio.
- Kuzavinis 2007
- dēvi|a, ōrum n [dēvius] apliñkiniai keliaĩ, apliñkkeliai L