- dīrigēsco
- dīrigo
- dirimo
- dīripio
- dīritās
- dīrīvo
- dīrumpo
- dīruo
- dīrūpī
- dīruptio
- dīruptus
- dīrus
- Dīs
- dīs 1
- dīs 2
- dis-
- discalceātus
- discalceo
- discapēdino
- discarico
- discaveo
- discēdo
- dīscēns
- dīscentia
- disceptātio
- disceptātor
- disceptātrīx
- discepto
- discernenter
- discernibilis
- discerniculum
- discerno
- discerpo
- discerptim
- discerptio
- discerptus
- discertātio
- discerto
- discessī
- discessio
- discessus 1
- discessus 2
- dīscibilis
- discidī 1
- discīdī 2
- discidium
- discīdo
- discīnctus
- discindo
- discingo
- << >>
- disceptāti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLLBA (5)
- Sirvydas 1642
-
Przegádáć kogo, przedyſputowáć, Confutare dictis, conficere, vincere diſceptatione aliquem. perkałbet. - Przegadywánie ſię z kiem, Diſputatio, diſceptatio, prieſztarte ſu kuo.
- ſpor, Altercatio, contentio, diſceptatio, certamen. Barnis, nederme.
-
- Jokantas 1936
- disceptātio, ōnis f [discepto] svarstymas, diskusijos, debatai inter consules Romanos L; de quibus ambigebatur rebus, disceptationem ab rege ad Romanos revocabant išsprendimas.
- Kuzavinis 2007
- disceptāti|o, ōnis f [discepto] 1. svar̃stymas, diskùsijos, debãtai (cīvium C); nagrinė́jimas, gvildẽnimas (vēritātis C);2. giñčas (cum aliquō L); prk. giñčijamas kláusimas C;3. (teismo) sprendìmas, núosprendis L, Dig
- disceptāti|o, ōnis f [discepto]