discrīmen

discrīm|en, inis n
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)

Sirvydas 1642
- Báczność. Prudentia, ratio, diſcrimẽ. Protas, ſuprátimas nuregieimas.
- Brák. Delectus, diſcrimen. Perrinkimas, apłaſimas, apiłaſa.
- Przedźiał, przedźielęnie, Diſcrimen, interuallum, perſkirimas.
- Niebeśpieczeńſtwo, Periculũ, diſcrimen, ſcrupulus. Trop: alea vitæ, rei familiaris. Prapuolis, praźuwa, prapultine.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- discrīmen, inis n [discerno]
  1) skiriantis protarpis, tarpas, atstumas d. dentium; duo maria pertenui discrimine separantur; *septem d. vocum septyni tonų intervalai = kanklės septyniomis stygomis.
  
  2) trop.
  
  a) skirtumas haud in magno discrimine ponere L nedaryti didelio skirtumo; inter bonos et malos.
  
  b) sprendžiamasai momentas, kritiška padėtis, rizika, pavojus in tanto discrimine periculi taip svarbiame pavojaus momente; esse in summo discrimine būti didžiausiame pavojuje; ad ipsum d. eius temporis to kritiško padėjimo pavojingiausiame momente, aliquem in d. capitis adducere; †extremum d. adire.
  
  3) trop.
  
  a) mėginimas *experiar discrimine aperto.
  
  b) orientacija, pažinimas, pažinimo dovana in vulgo non est discrīmen.

Kuzavinis 2007
- discrīm|en, inis n [discerno]
  1. tárpas, prótarpis, atstùmas; ~en dentium Q dantų̃ tárpas, tar̃pdantis; septem ~ina vōcum V septynì tònų intervãlai; septýnios lỹros stỹgos; septynstỹgė lyrà;
  
  2. prk.
  
  1) skìrtumas, skirtingùmas, skirtýbė (rēctī prāvīque Q); haud in magnō pōnere ~ine L nedarýti dìdelio skìrtumo;
  
  2) sprendìmas, sprendžiamàsis momeñtas; krìtiška bū́klė, rìzika; pavõjus; esse in summō ~ine C bū́ti didžiáusiame pavõjuje; rēs venit in ~en CR bū́klė tam̃pa krìtiška; capitis ~ine J rizikúojant gyvýbe;
  
  3) išbañdymas, išmėgìnimas; experiar ~ine apertō O patìrsiu pàts išbandýdamas