- dispersus 2
- dispertio
- dispertior
- dispertitio
- dispēsco
- dispessus
- dispicio
- displicentia
- displiceo
- displōdo
- dispōno
- dispositē
- dispositio
- dispositor
- dispositūra
- dispositus 1
- dispositus 2
- disposuī
- dispudet
- dispulī
- dispulsus
- dispulvero
- dispungo
- disputābilis
- disputātio
- disputātor
- disputo
- disquīro
- disquīsītio
- disrumpo
- dissaepīmentum
- dissaepio
- dissaeptio
- dissaeptum
- dissaeptus
- dissavior
- disseco
- dissectio
- dissēdī
- dissēminātio
- dissēmino
- dissēnsī
- dissēnsio
- dissēnsus 1
- dissēnsus 2
- dissentāneus
- dissentio
- dissēpio
- disserēnascit
- disserēnat
- << >>
- disput|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
- Sirvydas 1642
-
Przegadywã ſię z kiem, dyſputuię ſię. Diſputo, diſſero, contendo verbis. prieſzterauiu ſu kuo.
-
- Jokantas 1936
- dis-puto 1 a) tiksliai apskaičiuoti rationem cum aliquo P.b) trop. (iš)dėstyti motyvus už ir prieš, svarstyti, tyrinėti, moksliškai disputuoti contra propositum in utramque partem už ir prieš; in eam sententiam, ut; cum de re publica disputaretur N; su acc. c. inf.; su neties. kl.; de aliqua re, aliquid.
- Kuzavinis 2007
- disput|o, āre, āvī, ātum vt [dis + 2. puto] 1. tiksliaĩ apskaičiúoti (ratiōnem cum aliquō Pl);2. prk. disputúoti, svarstýti, aptar̃ti, giñčytis (multa dē rē aliquā C); nagrinė́ti, tyrinė́ti (aliquid C)
- disput|o, āre, āvī, ātum vt [dis + 2. puto]