- dissavior
- disseco
- dissectio
- dissēdī
- dissēminātio
- dissēmino
- dissēnsī
- dissēnsio
- dissēnsus 1
- dissēnsus 2
- dissentāneus
- dissentio
- dissēpio
- disserēnascit
- disserēnat
- dissero 1
- dissero 2
- disserpo
- dissertātio
- disserto
- dissertus
- disseruī
- dissessus
- dissēvī
- dissicio
- dissidēns
- dissidentia
- dissideo
- dissidium
- dissīgnātio
- dissīgnātor
- dissīgno
- dissilio
- dissimilis
- dissimiliter
- dissimilitūdo
- dissimulanter
- dissimulantia
- dissimulātio
- dissimulātor
- dissimulo
- dissipābilis
- dissipātio
- dissipātus
- dissipo
- dissitus
- dissociābilis
- dissociātio
- dissocio
- dissolūbilis
- << >>
- dissicio
- Nuoroda. Skiemenys: LBBA (4)
- Susiję: disjēcī; disjectus 1; disjicio
- Jokantas 1936
dis-icio (ir *diss-icio), iēcī, iectum 3 [dis-iacio]
1) išmėtyti, išblaškyti, išvaikyti, išsklaidyti, išpuiskoti classem; copias barbarorum N; disiecta comas (gr. acc.) palaidais plaukais.2) trop.a) sugriauti, sunaikinti, sudaužyti arcem a fundamentis; *urbes, *muros; consilia ducis L; *pacem sutrukdyti.b) turtą praleisti, išaikvoti, išmėtyti, prašvilpti rem familiarem.
- Kuzavinis 2007
- dissicio = disjicio