- dissero 2
- disserpo
- dissertātio
- disserto
- dissertus
- disseruī
- dissessus
- dissēvī
- dissicio
- dissidēns
- dissidentia
- dissideo
- dissidium
- dissīgnātio
- dissīgnātor
- dissīgno
- dissilio
- dissimilis
- dissimiliter
- dissimilitūdo
- dissimulanter
- dissimulantia
- dissimulātio
- dissimulātor
- dissimulo
- dissipābilis
- dissipātio
- dissipātus
- dissipo
- dissitus
- dissociābilis
- dissociātio
- dissocio
- dissolūbilis
- dissolūtē
- dissolūtio
- dissolūtus
- dissolvo
- dissonus
- dissors
- dissuādeo
- dissuāsio
- dissuāsor
- dissuāsōrius
- dissuāsus
- dissuī
- dissulto
- dissultus
- dissuo
- dissupo
- << >>
- dissimul|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Jokantas 1936
dis-simulo 1
1) padaryti nepanašiu, nepažįstamu, paslėpti *nec se dissimulat ir jis nekeičia tikrosios savo išvaizdos; Achilles veste virum longā dissimulatus erat ilgu drabužiu paslėpė (save) vyrą (esant) = apsimetė moterim; *tauro dissimulante deum paslėpti dievybę.2) trop.a) paslėpti, slapta turėti, nesiduoti pastebėti neque dissimulari tantum scelus poterat; *febrem; de re S.b) apsimesti, veidmainiauti quid dissimulas?; lepide dissimulant, quasi nil sciant P; su inf., su acc. c. inf.c) tyčia nekreipti dėmesio, ignoruoti †consulatum alicuius; consonantes.
- Kuzavinis 2007
- dissimul|o, āre, āvī, ātum vt [dis + simulo] 1. slė̃pti, dangstýti, maskúoti (capillōs O; nōmen suum O; orīginem Su); ~āre dē conjūrātiōne S slė̃pti sàvo dalyvãvimą są́moksle;2. apsimèsti, dė́tis; veidmainiáuti; ~āre sē O dė́tis kitù; ~ant, quasi nīl sciant C jiẽ dẽdasi niẽko nežiną̃;3. (týčia) nekreĩpti dė̃mesio, ignorúoti (cōnsulātum alicūjus T); ~āre cōnsonantem Q netar̃ti príebalsio
- dissimul|o, āre, āvī, ātum vt [dis + simulo]