Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • 1. dīvīn|us, a, um
  • Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
  • Sirvydas 1642
    • Boſki. Diuinus. Diewiſzkas, Diewingas.
    • Mſza, Miſſa, Sacrificium Chriſtianorum orthodoxorum, res diuina. Miśia.
    • Ofiára powſzechnie, Sacrificium, immolatio, res diuina, ſacra, ſacrificatio. Afiera.
    • Ofiáruię Bogu, Sacrifico Domino, rem diuinã facio. Afierawoiu Diewu.
    • piſmo święte, Diuini libri, ſacra ſcriptura, ſanctæ literæ Raſztas ſzwyntas.
    • Káznodźieiá, Concionator, præco diuinus, orator Euangelicus. Sakitoias, mokitoias Diewo źodźio.
    • Mſzą mieć, Rem diuinam obire, facere, ſacra peragere, dare operam rebus diuinis. Miśiu turet.
    • Mſzą mieć, Rem diuinam obire, facere, ſacra peragere, dare operam rebus diuinis. Miśiu turet.
    • Mſzey ſłucháć, Adeſſe ad rem diuinam, aſſiſtere diuinis, intereſſe ſacro, rei ſacræ, rei diuinæ. Miśios kłauſit.
    • Mſzey ſłucháć, Adeſſe ad rem diuinam, aſſiſtere diuinis, intereſſe ſacro, rei ſacræ, rei diuinæ. Miśios kłauſit.
    • Nád-przyrodzonych rzeczy nauká, Metaphyſice, es Metaphyſica facultas, diuina ſcientia. Mokſłas, źinia dayktu prigimimu praeiunćiu.
    • Zákon, Lex Diuina, Iſtatimas Diewo.
    • zrządzony od Bogá, Diuinus, ordinatus à Deo. Paſkirtas nuog diewo.
  • Jokantas 1936
    • dīvīnus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [divus]
      a) dieviškas honores; scelera divina L nusikaltimai prieš dievus; res divina arba res divinae šventimas, atnašavimas; res divinae kartais gamta; iura divina atque humana moralės įstatymai bei žmonių nuostatai.
      b) dievų įkvėptas, nujaučiąs ateitį, pranašingas appropinquante morte animus est multo divinior; *vates; divina futuri scientia; *avis d. imbrium; divine dievišku įkvėpimu: subst. dīvīnus, ī m žynys, ateities spėjėjas, pranašas.
      c) trop. dangiškas, labai dailus, puikus, nepaprastas, neregėtas, kilnus, dieviškas homo in dicendo; dona divinissima; nihil ratione divinius; domus.
  • Kuzavinis 2007
    • 1. dīvīn|us, a, um adj. [dīvus] (comp. ~ior Se, sup. ~issimus C)
      1. diẽviškas, diẽvo, dievų̃ (honōrēs Ju); rēs ~a ar rēs ~ae Pl aukójimas, relìginės ãpeigos; kartais rēs ~ae C gamtà; vėl. dīsciplīna ~a Eccl teològija;
      2. diẽvo (dievų̃) į̃kvėptas (vātēs H); pranašìngas, prãnašiškas; avis ~a imbrium H paũkštis, prànešantis líetų;
      3. prk. diẽviškas, nuostabùs, nepàprastas, puikùs (vir C)