ēluo

ēlu|o, ere; luī, lūtum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
Susiję: ēlūtus

Sirvydas 1642
- Oczyśćiam co, Purifico, purgo, expio crimen emundo, eluo. Nupłaudźiu, numazgoiu.
- odmyty, Qui elui poteſt. Numazgoiamas.
- odmywam co, Eluo maculam, aboleo ſordes, &c. Numazgoiu.
- omywam, Eluo ſordes, abluo aliquid. Numazgoiu.
- płoczę co. perluo, eluo, lauo. Skałau-iu, ſkalbiu, płaudźiu.
- wyparzam ſtátek, Eluo feruenti aqua vas. iſzſzutinu.
- wypłokáć co, Elauo, eluo, proluo. iſzſkałauiu.

Daukantas 1838
- Eluo, is, lui, lutum, luere, îszpłaunù, îsskałurù îszprausù, îsskałbù, îsztrenkù. Maculam, pietmą îszpłaunù.

Jokantas 1936
- ē-luo, eluī (ē-lāvī P), ē-lūtum 3
  1)
  
  a) trans. išmazgoti, numazgoti sordes, sanguinem.
  
  b) intr. išsimaudyti in mari elavi P nukentėjau nuo laivo sudužimo.
  
  2) trop.
  
  a) nuplauti, pašalinti, panaikinti maculas furtorum; *amara curarum; *crimen.
  
  b) niekais praleisti, pralėbauti, praūžti volo eluamus hodie P paūžkime.
  
  c) atimti jėgas, ptc. ēlūtus 3 su comp. bejėgis, be sulčių, išsekęs *irriguo nihil est elutius horto.

Kuzavinis 2007
- ēlu|o, ere; luī, lūtum [ē + luo]
  1. vt
  
  1) išpláuti (patinās Pl); nupláuti, numazgóti (corpus O);
  
  2) išvalýti (maculās vestium PM);
  
  3) prk.
  
  a) nupláuti, pašãlinti, panaikìnti (amāra cūrārum H); ~ere crīmen O išpir̃kti kal̃tę;
  
  b) iššvaistýti, išeikvóti, pralė́bauti, praū̃žti (pecūniās Pl);
  
  c) atim̃ti jėgàs, išsẽkinti H;
  
  2. vi išsimáudyti (in marī Pl)