- emancipātio
- ēmancipo
- ēmanco
- ēmancupo
- ēmāno
- Ēmathia
- Ēmathides
- Ēmathiōn
- Ēmathius
- ēmātūrēsco
- emāx
- embamma
- emblēma
- embolium
- embolus
- ēmendābilis
- ēmendātē
- ēmendātio
- ēmendātor
- ēmendātrīx
- ēmendātus
- ēmendīco
- ēmendo
- ēmēnsus
- ēmentior
- ēmentītus
- ēmentus
- ēmeo
- ēmercor
- ēmereo
- ēmereor
- ēmergo
- ēmeritus
- ēmersī
- ēmersus 1
- ēmersus 2
- ēmeruī
- ēmessuī
- ēmessus
- ēmētior
- ēmeto
- ēmī
- ēmico
- ēmigrātio
- ēmigro
- ēminātio
- ēminēns
- ēminentēs
- ēminentia 1
- ēminentia 2
- ēmineo
- ēminīscor
- ēminor
- ēminus
- ēmīror
- ēmīsī
- ēmissārium
- ēmissārius 1
- ēmissārius 2
- ēmissio
- ēmissus
- ēmitto
- emo
- ēmoderor
- ēmodulor
- ēmōlior
- ēmollio
- ēmolo
- ēmolumentum
- ēmoneo
- ēmorior
- ēmortuus
- ēmoveo
- Empedoclēs
- Empedocleus
- emphasis
- emphyteusis
- empīricē
- empīricī
- empīricus
- emplastrum
- emporēticus
- Emporia
- Emporiae
- Emporitānī
- emporītica
- emporium
- emporus
- ēmptīcius
- ēmptio
- ēmptito
- ēmptīvus
- ēmptor
- ēmptrīx
- ēmpturio
- ēmptus
- Empūsa
- ēmulgeo
- ēmūnctio
- ēmūnctōrium
- ēmūnctus
- >>
- ēmin|eo, ēre, uī
- Veiksmažodis, 2 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Susiję: ēminēns
- Jokantas 1936
ē-mineo, minui 2 [cnf. mons, mentum „smakras“ (= „atsikišimas“); im-mineo, pro-mineo]
a) kyšoti, išsikišti, stypsoti, stūksoti †Dareus curru sublimis (aukštai ant) eminebat; columella e dumis eminens; iugum eminens in mare.b) trop.α) kristi į akis, išeiti aikštėn, būti pastebimam, pasirodyti quod quo studiosius absconditur, eo magis eminet; animus maxime eminet contemnendis doloribus; desperatio in omnium vultu L.β) pasižymėti Demosthenes eminet inter omnes in omni genere dicendi.
- Kuzavinis 2007
- ēmin|eo, ēre, uī vi [ē + mineo] 1. kýšoti, išsikìšti, stūksóti; iškìlti; ~ēre ex terrā C kýšoti ìš žẽmės; ~ēre in altitūdinem CR kìlti į̃ aũkštį;2. prk.1) krìsti į̃ akìs, išeĩti aikštė̃n, bū́ti pastebimám; pasiródyti; ~ēre ante oculōs L krìsti į̃ akìs; dēsperātio in vultū ~et L veidè pasiródo nusivylìmas;2) pasižymė́ti, išsiskìrti (inter omnēs C); iškìlti (super cēterōs L)
- ēmin|eo, ēre, uī vi [ē + mineo]