- exitio
- exitiōsus
- exitium
- exitus
- exlēx
- exobrutus
- exobsecro
- exodium
- exolēsco
- exolētus
- exolēvī
- exolo
- exonerātio
- exonero
- exoptātus
- exopto
- exōrābilis
- exōrātio
- exōrātor
- exorbeo
- exorcismus
- exorcisso
- exorcista
- exorcizātio
- exorcizātor
- exorcizo
- exōrdior
- exōrdium
- exoriēns
- exorior
- exōrnātio
- exōrnātor
- exōrno
- exōro
- exorsa
- exōrsus 1
- exōrsus 2
- exortīvus
- exortus 1
- exortus 2
- exos
- exōsculor
- exossis
- exosso
- exossus
- exōstra
- exōsus
- exōticum
- exōticus
- expallēsco
- << >>
- exōrd|ior, īrī; ōrsus sum
- Veiksmažodis, 4 asmenuotė, deponentinis. Skiemenys: LLBB (4)
- Susiję: exōrsus 1
- Sirvydas 1642
-
poczynam co, Inchoo, incipio, ordior, exordior, initium facio. prademi.
-
- Jokantas 1936
- ex-ōrdior, ōrsus sum 4 1) apmesti audeklą pertexe, quod exorsus es; pass. exorsa haec teia mihi est P.2) trop. pradėti perge, ut exorsus es; ab ipsa re; bellum, causam, orationem; su inf.; part. exōrsus 3 turi ir pass. reikšmę; subst. exorsum, ī n = exōrdium.
- Kuzavinis 2007
- exōrd|ior, īrī; ōrsus sum dep. [ex + ōrdior] 1. apmèsti áudeklą; pradė́ti áusti Pl;2. prk. pradė́ti (facinus Pl; bellum L; tālem fābulam Pt)
- exōrd|ior, īrī; ōrsus sum dep. [ex + ōrdior]