faveo

fav|eo, ēre; fāvī, fautum
Veiksmažodis, 2 asmenuotė. Skiemenys: BBA (3)
Susiję: fautus

Sirvydas 1642
- Neſprzyiam komu Non faueo, malè ſum affectus in aliquem. Ne noriu giero kam.
- ſprzyiam komu, Faueo alicui, deditus ſum alicui, ſtudeo alicui. Teykiu, giero noro kam.
- ſprzyiazny, Fauens, fautor. Teykus.

Daukantas 1838
- Faveo, es, favi, fautum, favere, taupau, tapnoiù, teikù.

Jokantas 1936
- faveo, fāvī, fautum 2
  a) būti palankiam, linkėti gera, prijausti, remti *precantibus, *amanti; populares Polyperchonti favebant N; favetur alicui; huic sententiae, virtuti Milonis; apie dievus: būti maloningam †di faveant; *faventes venti.
  
  b) tikybinių apeigų metu dievobaimingai tylėti f. linguā susilaikyti nuo žodžių, kurie galėtų būti blogu ženklu; *ore.
  
  c) pritarti clamor qualis faventium esse solet; †cuius poenae favebat.

Kuzavinis 2007
- fav|eo, ēre; fāvī, fautum
  1. globóti, užtar̃ti; rem̃ti; palaikỹti; padė́ti, tal̃kinti (alicuī, alicuī reī Te etc.; prō aliquā rē L, O);
  
  2. bū́ti palankiám (malonìngam); ~entibus diīs Su sù dievų̃ pagálba; ~entēs ventī O palañkūs vė́jai;
  
  3. pritar̃ti, prijaũsti; plóti katùčių (alicuī L); turba ~entium H prijaũčiančių minià; eī ~ētur C jám prijaũčiama;
  
  4. relig. dievobáimingai tylė́ti (apeigų metu); ~ēte linguīs! H nutìlkite!;
  
  5. geĩsti, trókšti, síekti (suae glōriae PJ)