- fūnereus
- fūnero
- fūnesto
- fūnestus
- fungīnus
- fungo
- fungor
- fungōsus
- fungulus
- fungus
- fūniculus
- fūnis
- fūnus
- fuo
- fūr
- fūrācissimē
- fūrācitās
- fūrāciter
- fūrātim
- fūrātor
- fūrātrīna
- fūrāx
- furca
- furcifer
- furcilla
- furcillātus
- furcillo
- furcōsus
- furcula
- furculōsus
- furēns
- furenter
- furfur
- furfureus
- furfurōsus
- furia
- Furiae
- furiālis
- furiāliter
- Fūriānī
- furibundus
- Fūrīna
- Fūrīnālia
- fūrīnus
- furio
- furiōsē
- furiōsus
- Fūrius
- furnāceus
- furnāria
- << >>
- furcill|a, ae f
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Sirvydas 1642
-
widły oracze, Furca, furcilla, Szakies.
-
- Jokantas 1936
- furcilla, ae f [dem. iš furca] šakutė †Musae furcillis praecipitem eiciunt.
- Kuzavinis 2007
- furcill|a, ae f [dem. iš furca] 1. nedìdelės šãkės, šakẽlės; herbam versāre ~īs Vr šiẽną vartýti šakẽlėmis;2. ram̃stis, spyrỹs (vītium Vr); ◊ ~ā extrūdere C (ējicere Ct) mèsti (grū́sti) laũk ùž pakarpõs
- furcill|a, ae f [dem. iš furca]